Šperos.lt > Ekologija
Ekologija

(831 darbai)

Ekologinis žemės ūkis ir gyvulininkystėĮvadas. Gamtinės dirvožeminės sąlygos. Humusas. Ūkio planas. Augalams augti palankios dirvožemio sąlygos. Klimatinės sąlygos. Hidroterminis koeficientas. Sėjomaina. Ekologinė gamyba. Sėjomaina. pasėlių struktūra. Augalų aprašymas. Baltieji dobilai. Pašariniai motiejukai. Žieminiai kviečiai. Vasariniai kviečiai. Vasarinai miežiai. Rugiai. Žemės dirbimas. Baltieji dobilai ir pašariniai motiejukai. Žieminiai kviečiai. Vasariniai kviečiai ir miežiai. Rugiai. Žemės dirbimo technika. Gyvulininkystė. Bandos komplektavimas. Pieninės karvės. Pienas. Pašarai. Šėrimo taisyklės. Žoliniai pašarai. Gyvulių laikymo būdai. Ganyklos. Reikalavimai tvartų įrengimui. Šalta uždara gili karvidė. Pieno primilžis. Laktacija. Mėšlas. Tręšimas. NPK balansas. Skaityti daugiau
Ekologinis žemės ūkis LietuvojeĮvadas. Ekologinis žemės ūkis Lietuvoje. Ekologiškos produkcijos Lietuvoje ypatumai. Taisyklės ekologinio ūkio srityje. Išvados. Skaityti daugiau
Ekologinis ženklinimas (2)Įvadas. Ekologinis ženklinimas. Ekologinio ženklo samprata ir paskirtis. Ekologinio ženklo nauda. Ekologiniai ženklai. Vokietijos Mėlynasis Eko angelas. Europos Sąjungos ekologinis ženklas. Europos "Energy star" ženklas. Šiaurės Europos "Šiaurės gulbės" ženklas. Europos sąjungos "Ekologiškas žemės ūkis" ženklas. Europos lapas ženklas. Lietuviškas ekologinis ženklas. Ekologinių produktų ženklinimas. Pasaulinis ekologinio ženklinimo tinklas (GEN). Ekologinio ženklinimo problemos. Išvados. Skaityti daugiau
Ekologinių produktų gamintojai ir vartotojaiEkologinės gyvulininkystės pagrindai. Įvadas. Ekologinė gamyba. Ekologiškų produktų naudojimas. Ekologiškų prekių pasirinkimas. Kas mums svarbu: pakuotė ar kokybė? Išvados. Skaityti daugiau
Ekologinių žemės ūkio produktų pasiūla ir paklausa: Klaipėdos rajonasĮvadas. Ekologinio žemės ūkio produkto atsiradimas. Plėtra. Mažmeninės prekybos tinklo "Rimi Lietuva" naujausio tyrimo duomenimis ekologiškų produktų paklausa Lietuvoje auga. Individualios apklausos suvestinė dėl ekologinių ž. ū. produktų paklausos ir pasiūlos. apklaustųjų diagramą pagal jų pasiskirstymą amžiaus grupėse. Ekologiškų žemės ūkio produktų perkamumas pagal amžiaus grupes. Ekologiškų žemės ūkio produktų pasiskirstymas pagal jų kilmę. Apklaustųjų ekologiškų prekių įsigijimo vietos. Iš kur apklaustieji sužino apie ekologiškus produktus Lietuvoje. Dažniausiai naudojamos ekologiškų žemės ūkio produktų rūšys. Išvados. Skaityti daugiau
Ekologiškai švarūs produktai: VŠĮ "Tatulos programa"Įvadas. Mityba. Ekologiški produktai. "Tatulos programa". Funkcinė savivalda, turinti 218 narių. Strategija. Produkcija. Išvados. Skaityti daugiau
Ekologiškų produktų gamybos techniniai ir organizaciniai ypatumai Europos šalysePowerPoint pristatymas. Ekologiški produktai. Ekologinis ūkininkavimas Europos Sąjungos (ES) šalyse. Ekologiškų produktų ypatumai. Ekologinio ūkininkavimo perspektyvos Lietuvoje. Ekologiškų produktų gamybai Lietuvoje yra palankūs šie veiksniai. Nepalankūs veiksniai. Parodos dalyviai. Romualdo Misevičiaus individuali įmonė. Kodėl būtent grikių lukštai. UAB "Ekofrisa". Pagrindinės bendrovės veiklos kryptys. Jono Račisko kepykla. Sertifikuota laukinės augmenijos produkcija. Parama ekologiškai ūkininkaujantiems Lietuvoje. Skaityti daugiau
Ekologiškų produktų rinka LietuvojeĮvadas. Darbo tikslas — teoriškai bei analitiškai išsiaiškinti ekologiškų produktų reikšmę bei rinkos tendencijas Lietuvoje. Ekologiškų produktų samprata teoriniu požiūriu. Ekologiškų produktų samprata bei paplitimo priežastys. Ekologiškų produktų rinkos samprata. Ekologinis ūkininkavimas. Ekologiškų maisto produktų ženklinimas. Ekologiškų produktų reikalavimai. "Ekoagros" ir žemės ūkio ministerijos įtaka ekologiniam ūkininkavimui. Informacija vartotojams. Ekologiškų produktų rinkos plėtra ir perspektyvos Lietuvoje. Ekologiškų produktų rinka pasaulyje. Ekologinio ūkininkavimo plėtra Lietuvoje. Ekologiškų produktų gamintojai ir jų produkcija. Ekologiškų produktų kainos rinkoje. Eksportas ir importas Lietuvoje. Ekologiškų produktų vertinimas bei paklausa. Išvados. Priedas (3 psl.) Skaityti daugiau
Ekonomika ir ekologijaĮvadas. Ekonomikos ir ekologijos mokslų sampratos. Žmogaus, ekonomikos ir ekologijos sąsaja. Ūkio ir aplinkos sąveika. Ekonomikos augimas gamtos sąskaita. Ekologinė krizė. Žemės išnaudojimas. Lietuvos ekologinė situacija. Lietuvos ekonomika ir ekologija. Išvados. Skaityti daugiau
Ekonominės gamtosaugos problemosGamtosauga. Žmogus ir gamta. Aplinkos apsauga. Ekonominės gamtosaugos problemos. Vandens kokybė. Aplinkos oro kokybė. Atliekų tvarkymas. Aplinkos apsaugos finansavimo principai. Išvados. Skaityti daugiau
Ekonominės gamtosaugos problemos (2)Įvadas. Aplinkos apsaugos politika. Švari aplinka ne tik mums, bet ir ateities kartoms. Fiskalinės politikos įtaka ekonominės gamtosaugos politikai. Globalizacijos įtaka ekonominės gamtosaugos politikai. Europos Sąjungos teisiniai aplinkos apsaugos reikalavimai. Ekologinės licenzijos. Subsidijos už taršos mažinimą. Finansinė parama aplinkosaugai. Ekonominės priemonės ir aplinkos apsaugos veiklos finansavimas. Mokesčiai už aplinkos teršimą ir valstybinius gamtos išteklius. Aplinkos apsaugos priemonių finansavimas ir gamtos apsaugos fondai. Valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos aplinkos apsaugai. Savivaldybių gamtos apsaugos fondai. Valstybinis gamtos apsaugos fondas. Stambiausios įmonės mokančios mokesčius už aplinkos teršimą Lietuvoje. Išvados. Darbas iliustruotas grafikais ir lentelėmis. Skaityti daugiau
Ekonominės gamtosaugos problemos ir jų sprendimo būdaiĮvadas. Gamtos išteklių naudojimas. Gamtos išteklių klasifikavimas. Nereprodukuojamų gamtos išteklių ribotumo problemos. Lietuvos gamtos ištekliai. Gamtos išteklių pasaulinės rinkos problemos. Aplinkos apsauga. Aplinkos tarša ir gyvenimo kokybė. Ekonominiai aplinkos taršos reguliavimo sprendimo būdai. Aplinkos užterštumo mažinimo prognozės. Globalinė ekologinė problema. Globalinės pasaulio energetikos problemos. Globalinės žemės ūkio ir maisto problemos. Globalinė atliekų problema. Triukšmo ir vibracijos problemos. Globalinių problemų vertinimas ir prognozavimas. Išvados. Skaityti daugiau
Ekonominiai vandens išteklių naudojimo aspektaiPowerPoint pristatymas. Ekonominė analizė (sudėtis. Principas "teršėjas moka". Principas "nukentėjęs moka". Lietuvos aplinkosaugos ekonominiai svertai. Kaštai už vandens paslaugas. Mokesčiai už nuotėkų išleidimą. Kompleksinis vandens išteklių valdymas. Vandens išteklių valdymas. Problemos. Vandens išteklių valdymas. Pagrindiniai sunkumai. Vandens išteklių valdymo problema. Kompleksinio vandens išteklių valdymo (KVIV) apibrėžimas. Integracija į kompleksinį vandens išteklių valdymą. Gamtinės sistemos integravimas. Žmogaus sistemos integravimas. Kompleksinio vandens išteklių valdymo ryšys su įvairiais sektoriais. Bendroji kompleksinio vandens išteklių valdymo bazė. Kompleksinio vandens išteklių valdymo principai. Keturi Dublino principai. Pirmas principas: vandens ištekliai - išsenkantys ir pažeidžiami. Antras principas: dalyvavimas valdyme. Trečias principas: svarbus moterų vaidmuo. Ketvirtas principas: vanduo – ekonominė vertybė. Pagrindiniai vandens vertės nustatymo principai. Bendrieji vandens apmokestinimo principai. Kompleksinio vandens išteklių valdymo įgyvendinimas. Juridiniai aplinkos valdymo elementai. Vyriausybių vaidmuo. Įstatyminė vandens bazė. Reikalavimai įstatyminei bazei. Vandens įstatyminė bazė turi. Dialogas tarp sektorių ir tarp aukštupio – žemupio vartotojų. Finansinės struktūros ir investicijų paskirstymas vandens išteklių infrastruktūrai. Bendradarbiavimas tarptautinių upių baseinuose. Institucijų vaidmuo. Įvairaus lygio organizacijų vaidmuo ir funkcijos. Institucinių pajėgumų stiprinimas. Valdymo instrumentai. Vandens išteklių įvertinimas: poreikis ir esami resursai. Komunikacinės ir informacinės sistemos. Reguliavimo instrumentai. Tiesioginė kontrolė. Ekonominiai instrumentai. Savikontrolės skatinimas. Pagrindiniai Lietuvos vandens išteklių valdymo aspektai. Pagrindinės vandens sektoriaus valdymo institucijos Lietuvoje. Institucinė struktūra. Aplinkosaugos finansavimas. Vandens išteklių valdymo finansavimas. Tarptautinis bendradarbiavimas. Teisinė bazė: įstatymai ir norminiai dokumentai. Europos Sąjungos politika vandens sektoriuje. Bendroji vandens politikos direktyva (BVPD). Europos Sąjungos Vandens sektoriaus direktyvos ir įvairios konvencijos. Lietuvos įstatymai. Vandens įstatymas IX-1388 (2003 03 25). Norminiai dokumentai. Vandens ištekliai. Apibrėžimas. Vandens išteklių klasifikacija. Pasaulio vandens ištekliai ir jų pasiskirstymas Žemės rutulyje. Baltijos šalių vandens ištekliai. Lietuvos paviršiniai vandens ištekliai. Atsinaujinantys paviršiniai vandens ištekliai pagrindiniuose Lietuvos upių baseinuose. Lietuvos požeminio vandens ištekliai. Vandens kokybės apsauga. Vandens išteklių apsauga. BVPD aplinkosauginiai tikslai. Nukrypimai nuo BVPD aplinkosauginių tikslų nustatant vandensaugos tikslus. Priemonių programa (sudėtis). Žmogaus veiklos ir jos poveikio vandens telkiniams analizė. Direktyvos, reglamentuojančios vandens išteklių valdymą. Vandens naudojimas ūkinėje veikloje. Vandens naudotojai. Vandens poreikis. Pasaulio gyventojų skaičiaus esama ir prognozuojama dinamika. Vandens išteklių naudojimo kryptys. Baltijos šalių vandens ištekliai ir jų sunaudojimas. Vandens išteklių naudojimo kryptys. Vandens išteklių naudojimas. Pagrindiniai sunaudojamo vandens ir nuotėkų kiekiai. Vandens paėmimo dinamika 1987 – 2003 m. Gyventojų aprūpinimas geriamuoju vandeniu. Požeminio vandens sunaudojimas 1988 – 1998 m. mln. m3/para. Gyventojų aprūpinimas geriamuoju vandeniu: požeminio vandens kokybė. Energetika. Hidroenergetika. Pramonė. Vandens transportas. Sausinimas. Drėkinimas. Tvenkinių žuvininkystė. Vanduo rekreacijai. Potvynių kontrolė Lietuvoje. Įvairių ūkio objektų galimas poveikis vandens telkiniams. Galimi konfliktai tarp skirtingų vartotojų. Darnaus vystymosi strategija. Darnaus vystymosi strategijoje numatytas ilgalaikis tikslas vandens srityje. Strateginiai vandens išteklių naudojimo ir apsaugos tikslai. Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai. Ilgalaikių tikslų įgyvendinimo priemonės. Europos Sąjungos politika vandens sektoriuje. Europos Sąjungos Vandens sektoriaus direktyvos ir įvairios konvencijos. Bendrosios vandens politikos direktyvos (BVPD) tikslai. Žingsniai BVPD tikslams pasiekti. Kas yra upės baseinas? Baseino valdymo veiksmų planas. UBR valdymo planas (sudėtis). Baseino valdymo planų sudarymo principai. Upių baseinų rajonai. Baseininio valdymo esmė. Kas yra gera vandenų būklė (vandensaugos tikslas)? Vandens telkiniai. Nauja vandens būklės klasifikavimo koncepcija (paviršiniai vandenys). Paviršinių vandens telkinių kategorijos. Dirbtinių ir labai pakeistų telkinių identifikavimo sąlygos. Vandens telkinių tipologija. Paviršinių vandens telkinių tipologija. Vandens telkinių būklės klasifikacija. Požeminio vandens telkinių klasifikacija. Vandens stebėsena (monitoringas). Paviršinio vandens monitoringo sistema. Požeminio vandens monitoringo sistema. Kompleksinio monitoringo sistema. Skaityti daugiau
Ekonominio augimo pasekmės ekologijaiĮvadas. Žmogaus būtis gamtoje. Gamyba. Ekonominė nauda gamtos sąskaita. Ekologinė situacija. Ekologinė krizė. Teršalai ir padariniai. Ozono problema. Šiltnamio efektas. Vandens problema. Žemės naudojimas ir niokojimas. Išvados. Santrauka. Skaityti daugiau
EkosistemosĮvadas. Ekosistemos. Ekosistemų evoliucija. Energijos ir medžiagų srautai ekosistemose. Energijos ir medžiagų srautai ekosistemos modelyje. Ekosistemų produkcija. Ekosistemų pirminė produkcija. Ekosistemų antrinė produkcija. Žemės rutulio ekosistemų biomasė. Vandenyno bioproduktyvumas. Išvados. Priedai (2). Skaityti daugiau
Ekosistemos (2)Ekosistemų samprata, tipai, struktūra. Ekosistema. Biocenozė. Fitocenozė. Producentai. Zoocenozė. Fitofagai. Zoofagai. Kaprofagai. Nekrofagai. Mikrobiocenozė. Ekotopas. Ekosistemos abiotinė aplinka. Ekosistemos biologinis fondas. Ekosistemos. Mikroekosistema. Mezoekosistema. Makroekosistema. Funkciniai komponentai. Organizmų evoliucija. Ekosistemos erdvinė struktūra. Ekosistemų klasifikavimas pagal prigimtį. Sausumos ekosistemų vertikaliąją struktūrą sudaro. Ekosistemos horizontaliąją struktūrą sudaro. Dykumos. Ekosistemų energija, produktyvumas, raida, biogenų balansas. Energija. Kinetinė energija. Potencinė energija. Du termodinamikos dėsniai. Entropija. Pirminė energija. Ekosistemos energetika ir apytaka. Fotosintezė. Autotrofai. Heterotrofai. Organinės medžiagos kūrimo lygiai. Bendroji pirminė produkcija (BPP). Grynoji pirminė produkcija (GPP). Antrinė produkcija - bendroji biomasė. Biomasės prieaugis. Mortmasė. Produkcija. Biomasė - mitybos lygmenys, grandys ir mitybos grandinė. Maisto reikšmė. Pirmasis mitybos lygmuo. Antrasis mitybos lygmuo. Trečiasis mitybos lygmuo. Ketvirtasis mitybos lygmuo. Mitybos grandinė. Plėšrūnų mitybos grandinė. Sausumos ir vandens mitybos grandinės. Detritofagų mitybos grandinė. Parazitų mitybos grandinė. Mitybos tinklai. Mitybos struktūra, ekologinės piramidės. ekologinėmis piramidėmis. Ekosistemų sukcesijos(kaita) ir raida. Ekosistemos klimaksas. Ekosistemos sukcesija. Sukcesijų tipai. Autogeninė sukcesija. Alogeninė sukcesija. Pirminė sukcesija. Antrinė sukcesija. Autotrofinė sukcesija. Heterotrofinė sukcesija. Biogenų balansas. Vidinis balansas. Išorinis balansas. Dėl geologinių procesų. Meteorologiniai procesai. Biologiniuose procesuose. Ekosistemų stabilumas ir jį sąlygojantys veiksniai. Ekosistemos stabilumas. Ekosistemos ekologinį tvarumą lemia. Lietuvos ekosistemos, jų biologines ivairoves ir produktyvumo raida poledynmečio laikotarpiu. Subarktis. Preborealis ir borealis. Atlantis. Subborealis ir subatlantis. Miškų nykimas. Sausumos ekosistemų įvairovė. Eurazijos žemyno arktiniai biomai. Tundra. Miškatundrė. Paokeaninės pievos ir miškapievės. Taiga. Taigoje. Mišrieji miškai. Derlingesnės augavietės. Skurdūs smėlio dirvožemiai. Mišriuose miškuose. Plačialapiai miškai. Miškastepės. Stepė. Pusdykumės. Viduržemio juostos (mediteraninis) biomas. Jūriniam tipui būdinga. Žemyniniam tipui būdinga. Dykumos. Šaltosios dykumos. Karštosios dykumos. Azijos savanos. Musoniniai mišrieji miškai. Paatogrąžų miškai. Drėgnieji atogrąžų miškai. Aukštikalnės. Vertikaliosios gamtinės juostos. Chionosferos. Subnivalinė dykuma. Paramai. Alpinėmis pievomis. Kalnų tundra. Alpinės pievos. Skaityti daugiau
Ekosistemos (3)Sausumos ekosistemos grupuojamos į biomus pagal rodiklius. Biomai Eurazijoje. Arktiniai biomai. Antarktida. Tundra. Miškatundrės. Taiga. Mišrieji miškai. Lietuvos miškai. Plačialapiai miškai. Miškastepės. Stepės. Viduržemio juostos (mediteraninis) biomas. Dykumos. Šaltosios dykumos. Karštosios dykumos. Savanos. Paatogrąžų miškai. Drėgnieji atogrąžų miškai. Aukštikalnės. Kalnų tundra. Energija. Termodinamikos dėsniai. Entropija. Fotosintezė. Autotrofai. Heterotrofai. Organinės medžiagos kūrimosi lygiai. Produkcija. Biomasė. Ekosistema. Biocenozė. Producentai (gamintojai). Zoocenozė. Fitofagai. Zoofagai. Kaprofagai. Nekrofagai. Biofagai. Destruktoriai. Mikroorganizmai. Ekosistemos abiotinė aplinka. Ekosistemos biologinis fondas. Mikroekosistema. Mezoekosistema. Makroekosistema. Ekosistemos komponentų skirstymas. Organizmų evoliucija. Ekosistemos erdvinės struktūra. Sausumos ekosistemų vertikalioji struktūra. Horizontalioji struktūra. Parcelės. Natūralios ir dirbtinės parcelės. Pagrindinės vandens ekosistemos. Gėlavandenės ekosistemos. Tekantys vandenys. Šaltiniai. Dirbtinai sukurti tvenkiniai. Ežerai. Oligotrofiniai. Eutrofiniai. Ežero zonos. Vandenynas. Druskingumas. Jūrų ir vandenynų dalys. Fitoplanktonas. Zooplanktonas. Mezopelaginėje zonoje. Betipelaginėje zonoje. Abisalinėje zonoje. Mangrovės. Augalijos tipas. Maršos. Direktyva. 4 mitybos lygmenys. Mitybos grandinės. Mitybos tinkai. Klimaksas. Ekologinė sukcesija. Maisto medžiagų (biogenų) balansai. Ekosistemos stabilumas. Ekosistemos ekologinis tvarumas. Dirvožemio buferiškumas. Skaityti daugiau
Ekosistemų nykimasĮvadas. Ekosistemų nykimo samprata. Nykstančios ekosistemos. Miškų ekosistemos. Šlapžemės. Vandens ekosistemos. Pakrančių ekosistemos. Koraliniai rifai. Augalų apsaugos priemonių kenksmingumas ekosistemoms. Didėjanti urbanizacija – ekosistemų priešas. Klimato kaitos įtaka ekosistemoms. Teršalų pavojingumas. Gyvulininkystės žala ekosistemoms. Skaityti daugiau
EkoženklinimasĮvadas. Ekologinis ženklinimas. Eko ženklo nauda ir reglamentas. Tikslai ir principai. Šalys, dalyvaujančios įgyvendinant eko ženklo projektą, bei jų vaidmenys. Ekologinis ženklinimas Europoje. Ekologinis ženklinimas Lietuvoje. Pasaulinis ekologinio ženklinimo tinklas (GEN). Lietuvos ir populiariausi Europos eko ženklai. Europos komisija. Europos sąjungos eko ženklo taryba (EUEB). Šalių narių įsipareigojimai 11 Kompetetingi organai. Gamintojų, importuotojų,paslaugų teikėjų, prekybininkų ir mažmenininkų įsipareigojimai. Esamos produktų kategorijos ir grupės. Privalumai priėmus eko – ženklą bendrijos mastu. Išvados. Skaityti daugiau
Elektros ir elektroninės įrangos atliekosĮvadas. Elektros ir elektroniniams įrenginiams priklauso. Eksportas — neatsiejama šio verslo dalis. Gamintojų atsakomybė. Elektroninės įrangos atliekas privalu rinkti atskirai nuo kitų atliekų. Išvada. Skaityti daugiau
......