Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekologija>Ekosistemų nykimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Ekosistemų nykimas

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Įvadas. Ekosistemų nykimo samprata. Nykstančios ekosistemos. Miškų ekosistemos. Šlapžemės. Vandens ekosistemos. Pakrančių ekosistemos. Koraliniai rifai. Augalų apsaugos priemonių kenksmingumas ekosistemoms. Didėjanti urbanizacija – ekosistemų priešas. Klimato kaitos įtaka ekosistemoms. Teršalų pavojingumas. Gyvulininkystės žala ekosistemoms.

Ištrauka

Pastaraisiais dešimtmečiais žmonijai nepaprastai daug naudos atnešė socialinė, ekonominė raida, tačiau tuo pačiu atnešė daug problemų gamtai. Dėl ekosistemų, rūšių ir genų įvairovės mažėjimo, ekosistemos praranda savo kaip sistemos funkcijas: oro ir klimato reguliavimą, dirvožemio derlingumo palaikymą, maistinių medžiagų apytaką.
JT Generalinio sekretoriaus pradėtame Tūkstantmečio ekosistemų įvertinime pabrėžiama, kad tiek Europoje, tiek visame pasaulyje dauguma – du trečdaliai – ekosistemų funkcijų nyksta. Problemos esmė – natūralių Žemės turtų pereikvojimas, neapgalvotas žemės plotų naudojimas ir plėtra, didėjantis klimato kaitos poveikis biologinei įvairovei, kuri užtikrina ekosistemų stabilumą. Ekosistemų funkcijų nykimą įrodo senkantys žuvų ištekliai, plačiai paplitęs dirvožemio derlingumo sumažėjimas, smarkus augalų apdulkintojų populiacijų nykimas ir sumažėjęs upių pajėgumas sulaikyti potvynių vandenis. Nuo aštuntojo dešimtmečio antrosios pusės buvo sunaikintas didesnis nei Europos Sąjungos teritorija atogrąžų miškų plotas – daugiausiai medienai, maisto produktų, pvz., palmių aliejaus ar sojos pupelių gamybai ir galvijų veisimui; o kas 3-4 metus sunaikinamas Prancūzijos teritorijos dydžio miško plotas. Kitos ekosistemos – šlapžemės, sausringi regionai, salos, vidutinės klimato juostos miškai, mangrovės ir koraliniai rifai patyrė proporcingų nuostolių. Tik 1-3% Vakarų Europos miškų gali būti laikomi žmonių nepaliestais. Nuo 1950 m. Europa prarado daugiau nei pusę šlapžemių ir daugumą didelės gamtinės vertės ūkių žemių, o daugelis Europos jūrų ekosistemų išsigimė.
Daugybei sausumos, vandens ekosistemų rūšių gresia išnykimas. Daugelio anksčiau plačiai paplitusių rūšių populiacijos ima mažėti. Drauge su nykstančiomis rūšimis ir mažėjančiomis rūšių populiacijomis, smarkiai mažėja genetinė įvairovė. Pagrindiniai veiksniai: buveinių suskaldymas, išsigimimas, suirimas dėl pakitusio žemės naudojimo, kai pakeičiama žemės (ekosistemos) paskirtis, suintensyvėja gamybos sistemos, atsisakoma tradicinės (ir dažnai biologinei įvairovei, ekosistemai būdingos) palankios praktikos, vykdomos statybos, ištinka katastrofos (gaisrai). Taip pat pereikvojimas, invazinis svetimų rūšių išplitimas ir tarša. Šiuos veiksnius sukelia kiti globalūs veiksmai – žmonių skaičiaus didėjimas ir augantis suvartojimas. Didėja butų ir transporto infrastruktūros poreikis, gamtinių išteklių poreikis, ekonomika ir turizmas. Taip pat ryški neigiama įtaka kalnų ekosistemoms, atogrąžų miškų ir kitoms atogrąžų ekosistemoms. Peržengus tam tikrą ribą, ekosistemas atkurti labai sunku arba net neįmanoma. Jos išnyksta visam laikui. Galiausiai be šios palaikymo sistemos išnyktų ir žmonija.
Reikia suderinti žemės naudojimą ir socialinės raidos poreikius su biologinės įvairovės išsaugojimu ir ekosistemų funkcijų išlaikymu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-10-19
DalykasEkologijos referatas
KategorijaEkologija
TipasReferatai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai10
Dydis556.92 KB
AutoriusSandra
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasG. Ignatavičius
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasGamtos mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ekosistemu nykimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 15 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • G. Ignatavičius
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą