Šperos.lt > Ekologija
Ekologija

(831 darbai)

Atsinaujinantys energijos šaltiniai: Saulės ir vėjo energija (2)PowerPoint pristatymas. Atsinaujinančių energijos šaltinių pasauliniai ištekliai per metus. Saulės energija. Saulės energijos versmas į šiluminę. Kolektoriaus sudėtinės dalys. Investicijos. Saulės energiją naudojanti vandens šildymo sistema. Saulės energija industrijoje. Prognozuojama fotoelektros plėtros pasaulyje dinamika. Vėjo energija. Ekonomiškiausias vėjo energijos panaudojimas – elektros energijos gamyba. Vėjo energijos išteklių (VEI) įvertinimas. Mikroelektrinė. Potencialas. Vėjo energetikos plėtros zonos ir galios kvotos. Poveikis aplinkai. Išvados. Skaityti daugiau
Atsinaujinantys ištekliaiĮvadas. Atsinaujinančių energijos išteklių varančiosios jėgos. Ištekliai ir jų panaudojimas. Saulės energija. Fotoelektra. Šiluma. Vėjo energija. Vandens energija. Biomasės energija. Augalinė biomasė. Biodegalai ir bioalyva. Biodujos. Geoterminė energija. Išvados. Skaityti daugiau
Atsinaujinantys Saulės energijos šaltiniaiPowerPoint pristatymas. Atsinaujinantys energijos šaltiniai yra pranašesni už tradicinį kurą, nes... Saulės reikšmė. Saulės energijos vertimo būdai į elektros energiją. Saulės elementai. Saulės elementai yra pranašesni už šilumos siurblius. Planai. Numatoma taip pat įrengti įvairios paskirties fotoelektrines Saulės jėgaines. Įdomybės. Skaityti daugiau
Atvirųjų vandens telkinių higieninė–sanitarinė būklėVandens ištekliai. Kauno miesto maudyklų vandens kokybė. Įteisintų Kauno miestų paplūdimių vandens kokybė. Atvirųjų vandens telkinių mikrobiologinė kokybė. Išvada. Skaityti daugiau
Augalija, miškai Lietuvoje, jų apsaugos problemosĮvadas. Augalija. Augalijos apsauga. Miškų raida. Ekologinės miškų funkcijos. Miškas ir šviesa. Miškas ir mikroklimatas. Miškas ir krituliai. Rūgščiųjų lietų poveikis miškams. Miškas ir nuotėkis. Miškai saugo dirvožemį. Barjeras cheminėms medžiagoms. Oro tarša. Miškų iškirtimas. Miškų apsauga. Faktai. Išvados. Skaityti daugiau
Augalijos vieta ir reikšmė gamtojeAugalijos vieta ir reikšmė gamtoje. Augalijos apsaugos būtinumo pagrindas. Augalų rūšių apsauga. Rūšių ir bendrijų, kurias reikia saugoti, atrankos principai. Lietuvos augalų rūšys, kurias reikia saugoti. Ūkinė veikla ir augalijos apsauga. Išvados. Skaityti daugiau
Augmenija, jos nykimo priežastys. Miškai Lietuvoje, jų apsaugaĮvadas. Bendros žinios apie mišką. Lietuvos miškų fondas. Miškų apsauga. Miškų kirtimų reguliavimas. Miškų apsauga nuo gaisrų. Miškų apsauga nuo taršos. Miškų apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Miškų atkūrimas. Išvados. Skaityti daugiau
Automobilių keliamos taršos analizė ir jos mažinimo ekonominis pagrindimasĮvadas. Metodinė – analitinė dalis. Oro aplinkos tarša. Automobilių transporto aplinkos tarša. Priežastys lemiančios automobilių taršos susidarymą. Vilniaus miesto oro kokybė. Dirvožemių tarša prie automagistralių. Užteršto oro poveikis žmogaus sveikatai. Autotransporto išmetalų žalos mažinimo būdai. Aplinkos oro kokybės vertinimas naudojant modelius. Modeliavimo programos EKOL aprašymas ir jos charakteristika. Modeliavimo programos AIRVIR aprašymas ir jos charakteristika. Modeliavimo programos CALINE aprašymas ir jos charakteristika. Projektinė dalis. Lietuvos aplinkos oro užterštumo autotransporto priemonių išmetalais vertinimas. Autotransporto teršalų emisijos žalos aplinkai ekonominis vertinimas. Žala miškui. Žala žemės ūkiui. Žala sveikatai. Autotransporto teršalų emisijos žalos aplinkai ekonominio vertinimo palyginimas. Išvados. Skaityti daugiau
Autotransporto įtaka oro taršaiĮvadas. Autotransporto išmetami oro teršalai. Vidaus degimo varikliai. Taršos intensyvumas. Autotransporto kelių tiesybos įtaka oro užterštumui. Skaityti daugiau
Azoto oksidų kiekio kaita atmosferojePowerPoint pristatymas. Darbo uždaviniai. Azoto oksidai. Pagrindiniai teršimo azoto oksidais šaltiniai. Autotransporto teršalų emisijos priklauso nuo. Pagrindinės aplinkos teršimo tendencijos Lietuvoje ir Europoje. Azoto perteklius aplinkoje. Priemonės taršai aplinkos taršai mažinti. Išvados. Skaityti daugiau
Azoto oksidų kiekis atmosferojePowerPoint pristatymas. Azoto oksidai. Pagrindinių teršalų išmetimai į atmosferą. Pagrindiniai teršimo azoto oksidais šaltiniai. Azoto oksidų kiekiai iš teršiančių šaltinių. Autotransporto teršalų emisijos. Pagrindinės aplinkos teršimo tendencijos Lietuvoje ir Europoje. Pagrindiniai faktoriai, lemiantys visų azoto oksidų išmetimą į atmosferą. Priemonės aplinkos taršai mažinti. Išvados. Skaityti daugiau
Baltijos jūros ekologinė būklėĮvadas. Kas teršia Baltijos jūrą? Žvejyba. Laivyba. Nafta. Paplūdimių būklė. Išvados. Skaityti daugiau
Baltijos jūros ekologinė būklė (2)Įvadas. Baltijos jūros charakteristikos. Baltijos jūros užterštumas nafta. Baltijos jūros radioaktyvioji tarša. Baltijos jūros cheminė tarša. Išvados. Skaityti daugiau
Baltijos jūros hidrologinio baseino topografinės, geomorfologinės, ekologinės charakteristikosĮvadas. Baltijos jūros baseino raida. Baltijos jūros raida. Dugno reljefas. Dugno struktūros. Dugno nuosėdos. Vandens baseino charakteristika. Vandens druskingumas. Vandens temperatūra. Baltijos jūros ekologinė charakteristika. Išvados. Skaityti daugiau
Baltijos jūros raida ir biologiniai resursai (užterštumo aspektu)Įvadas. Fizinė - geografinė charakteristika. Baltijos jūros ir Kuršių marių vystymosi stadijos. Geografinė padėtis ir dubens ypatybės. Krantai. Baltijos jūros hidrologija. Gėlo vandens balansas. Baltijos jūros vandens temperatūra. Baltijos jūros vandens druskingumas. Baltijos jūros vandens dinamika. Srovės. Bangavimas. Vandens lygio kaita. Baltijos jūros dugno nuosėdos. Baltijos jūros biologiniai resursai. Mikroorganizmai. Vandens žydėjimas ir fitoplanktonas Lietuvos pajūrio zonoje. Zoobentosas. Žuvys. Baltijos jūros užterštumo aspektai. Nafta ir jos poveikis. Benz(a)pirenas. Chloroorganiniai angliavandeniliai. Sunkieji metalai. Eutrofikacija ir deguonies deficitas. Bioįvairovės mažėjimas. Rūšių introdukcija. Išvados. Skaityti daugiau
Baltijos jūros taršaĮvadas. Baltijos jūra. Baltijos jūros tarša. Šalutiniai Baltijos jūros cheminiai elementai. Baltijos jūros radioaktyvioji tarša. Metalai ir patvarūs organiniai junginiai. Naftos teršalai. Baltijos jūros pakrančių vandenų būklė. Išvados. Skaityti daugiau
Baltijos jūros tarša (2)Įvadas. Baltijos jūros raida prieš mūsų erą. Baltijos jūra ir aplinkos sąlygų kaita jūroje. Atviros Baltijos jūros būklė. Druskingumas ir deguonis. Biogeninės medžiagos. Metalai ir patvarūs organiniai junginiai. Planktonas ir dugno fauna. Naftos teršalai. Rūšių introdukcija. Baltijos jūros pakrančių vandenų būklė. Botnijos įlanka. Suomijos įlanka. Rygos įlanka. Rytinė Atviroji Baltijos jūros dalis. Gdansko įlanka, vidurinė Lenkijos pakrantė, Pomeranijos įlanka. Arkonos baseinas. Beltų jūra, Zundo ir Kategato sąsiauriai. Gyvųjų išteklių būklė Baltijos jūroje. Gamtiniai ištekliai, žuvys ir žvejyba. Ruoniai ir paukščiai. Žuvininkystė. Karinė veikla Baltijos jūroje. Baltijos jūros radioaktyvioji tarša. Baltijos jūros būklė 2004 metais. Hidrometeorologinės ir hidrologinės sąlygos. Hidrocheminiai tyrimai. Ekotoksikologiniai tyrimai. Hidrobiologiniai tyrimai. Išvados. Skaityti daugiau
Baltijos jūros taršų atsiradimas ir jų likvidavimasĮvadas. Baltijos jūra. Baltijos jūros tarša. Šalutiniai Baltijos jūros cheminiai elementai. Eutrofikacija ir deguonies deficitas. Baltijos jūros radioaktyvioji tarša. Metalai ir patvarūs organiniai junginiai. Tarša nafta ir jos produktais. Veiksmai Baltijos jūros būklei gerinti. Išvados. Skaityti daugiau
Barbotavimo ir putų aparatai. Venturio skruberiaiPowerPoint pristatymas. Barbotavimo ir putų aparatai. Gaudytuvų korpusas. Trūkumas. Venturio skruberiai. Skaityti daugiau
Bendroji aplinkos apsauga ir ekologijaĮvadas. Ekosistema ir jos funkcionavimas. Geriamojo vandens būklė ir jo apsauga Kauno Seniūnijoje. Raudonosios knygos žinduoliai Kauno rajone. Išvados. Darbas iliustruotas lentelėmis, nuotraukomis bei diagramomis. Skaityti daugiau
......