Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekologija>Automobilių keliamos taršos analizė ir jos mažinimo ekonominis pagrindimas
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Automobilių keliamos taršos analizė ir jos mažinimo ekonominis pagrindimas

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243444546474849505152
Aprašymas

Įvadas. Metodinė – analitinė dalis. Oro aplinkos tarša. Automobilių transporto aplinkos tarša. Priežastys lemiančios automobilių taršos susidarymą. Vilniaus miesto oro kokybė. Dirvožemių tarša prie automagistralių. Užteršto oro poveikis žmogaus sveikatai. Autotransporto išmetalų žalos mažinimo būdai. Aplinkos oro kokybės vertinimas naudojant modelius. Modeliavimo programos EKOL aprašymas ir jos charakteristika. Modeliavimo programos AIRVIR aprašymas ir jos charakteristika. Modeliavimo programos CALINE aprašymas ir jos charakteristika. Projektinė dalis. Lietuvos aplinkos oro užterštumo autotransporto priemonių išmetalais vertinimas. Autotransporto teršalų emisijos žalos aplinkai ekonominis vertinimas. Žala miškui. Žala žemės ūkiui. Žala sveikatai. Autotransporto teršalų emisijos žalos aplinkai ekonominio vertinimo palyginimas. Išvados.

Ištrauka

Atmosfera niekada nebuvo tobulai švari. Ugnikalnių veikla, žemės paviršiaus išpustymas, įvairios žiedadulkės, sporos jau priešistoriniais laikais sąlygojo atmosferos užterštumą. Tai natūrali (gamtinė) oro tarša, kurios padarinius pati gamta greitai atitaisydavo. Ir dabar atmosferą tebeteršia išsiveržę ugnikalniai, vėjo sukeltų dulkių debesys, miškų gaisrai, tačiau daug pavojingesnė yra antropogeninė (žmogaus sukelta) oro tarša. Ji kelia kur kas didesnę grėsmę žmogui ir gamtai, nes aplinka vis labiau teršiama junginiais, kurių Žemėje iki šiol nebuvo. Gyvi organizmai prie jų nėra prisitaikę ir todėl daugelis jų žūva.
XX amžius – tai technikos ir progreso amžius, kuriame labiausiai išryškėja automobiliai.1995 metais automobilių skaičius pasaulyje pasiekė 450 milijonų. Daugėjant automobilių, atitinkamai labiau teršiama ir atmosfera. Palyginti su elektrinėmis ir pramonės įmonėmis, automobilių išmetamų kenksmingų medžiagų praktiškai neįmanoma sulaikyti, todėl visos jos patenka į atmosferą. Kartu su automobilių išmetamomis dujomis į ora patenka anglies monoksidas, sieros dioksidas, azoto oksidai, lakieji organiniai junginiai, sunkieji metalai ir kietosios dalelės.
Automobilių keliama tarša yra aktuali problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Būtina kelti klausimus kaip, šį neigiamą poveikį sumažinti, nes žmonių sveikata ir apskritai visos gyvybės egzistencija yra pati svarbiausia.
Transportas yra ne tik oro teršėjas, jis taip pat teršia vandenį ir dirvožemį, turi akustinį ir vibracinį poveikį aplinkai. Be to, dalis transportuojamų krovinių nubyra, garuoja, nuteka ar kitaip teršia aplinką. Transporto sistemoje susidaro daug rūšių pavojingų atliekų, kurios per metus Lietuvoje gali susidaryti šimtus tūkstančių tonų.
Gyventojų sveikata yra pats svarbiausias faktorius, kuris verčia pažvelgti į šią problemą rimtai. Oro užterštumas skatina uždegimą ir aktyvina kraujo krešėjimą. Šiuo paaiškinama oro užterštumo sąsają su padidėjusiu širdies smūgio, insulto ir kvėpavimo problemų atsiradimu. Visi teršalai tokie kaip:CO, NOx, SO2, KD ir kt. turi neigiamą įtaką sveikatai.
Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje žmogus stengiasi surasti atsakymus į kylančius klausymus, kaip sumažinti keliamą autotransporto tarša. Atlikdami įvairiausius tyrimus, eksperimentus žmogus tikisi sumažinti teršalų emisiją. Naudojami įvairūs modeliavimo metodai, kuriais nustatoma teršalų sklaida ir įvertinama jos koncentracija.

Automobilių sukeltos aplinkos oro taršai mažinti kuriami hibridiniai automobiliai, atnaujinami autobuso parkai, modernizuojamos eismo reguliavimo priemonės.
Darbo tikslas – išanalizuoti autotransporto keliamą aplinkos oro taršą, dirvožemio taršą prie automagistralių, priežastis lemiančias automobilių taršos susidarymą, transporto teršalų poveikį klimatui, žmogaus sveikatai, atlikti aplinkos oro kokybės vertinimo modelių apžvalgą. Ekonomiškai įvertinti autotransporto teršalų emisijos žalas miškui, derliui, žmonių sveikatai dydį. Remiantis šiais skaičiavimais pateikti išvadas.
Darbas susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje apžvelgiama mobiliųjų taršos šaltinių emisijos padariniai, jos efektas žmogaus sveikatai, dirvožemiui, vandeniui. Supažindinama su kaikuriomis programomis, kurių dėka galiam apskaičiuoti teršalų emisiją, taip pat pateikiami duomenys apie Vilniaus oro kokybę. Antrojoje dalyje pateikiami skaičiavimai ir lyginimai EURO standartų ir Lietuvos atliktų tyrimų rezultatai, taip pat apskaičiuojamos žmogaus sveikatos, derliaus ir miško žala pinigine išraiška dėl autotransporto keliamos taršos. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-03-26
DalykasEkologijos diplominis darbas
KategorijaEkologija
TipasDiplominiai darbai
Apimtis49 puslapiai 
Literatūros šaltiniai30 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis834.47 KB
AutoriusNeringa
Viso autoriaus darbų20 darbų
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasBaublys
Švietimo institucijaGenerolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Automobiliu keliamos tarsos analize ir jos mazinimo ekonominis pagrindimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 49 puslapiai 
  • Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija / 4 Klasė/kursas
  • Baublys
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą