Ekosistema. Ekosistemų klasifikavimas pagal prigimtį. Biocenozė. Biocenozė skirstoma į fitocenozę, mikroorganizmus, zoocenozę. Fitocenozė. Zoocenozė. Mikrobiocenozė. Ekotopas. Mitybos grandinė. Dauguma ekologų skiria dvi mitybos grandines. Fotosintezė. Organinių medžiagų kūrimosi lygiai. Ekotopas. Ekosistemos erdvinę struktūrą. Mityba. Mitybos grandinė. Plėšrūnų mitybos grandinė. Detritofagų mitybos grandinė. Parazitų mitybos grandinė. Ekosistemos sukcesija. Sukcesiju tipai. Biogenų balansas. Vidinį balansą. Išoriniam balansui. Biomas. Eurazijos ir kitų žemynų biomai. Arktiniai biomai. Tundra. Miškatundrės. Paokeaninės pievos ir miškapievės. Taiga. Mišrieji miškai. Plačialapiai miškai. Miškastepės. Stepės. Pusdykumės. Viduržemio juostos. Dykumos. Karštosios dykumos. Savanos. Azijos savanos. Musoniniai mišrieji. Paatogrąžų miškai. Drėgnieji atogrąžų miškai. Drėgnieji atogrąžų miškai. Aukštikalnės. Gėlavandenės ekosistemos. Tekantys vandenys. Šaltiniai. Stovintys vandenys. Druskingumas. Litoralinė zona. Jūrų ir vandenynų pelaginė dalis. Saulės apšviesta zona. Prieblandos (prietemos) zona. Tamsos (juodoji) zona. Gelmė (abisalinė) zona. Betipelaginėje zonoje yra. Abisalinėje zonoje yra. Estuarijos. Mangrovės. Maršos. Absoliutusis uolienų amžius. Santykinis uolienų amžius. Stratigrafinis metodas. Archeozojaus era. Proterozojaus era. Paleozojaus era. Karbono periodas. Viduriniojo Karbono periodas. Permo periodas. Mezozojaus era. Kainozojaus era. Biosferos pokyčių globalines problemas. Ekologinės problemos. Agrocenozės. Ekosistemų funkcijos. Ekologines problemas. Gėlavandenėse hidrosistemose. Vartotojiškų poreikių didinimas. Skaityti daugiau
Ekologija (29)Ekologija, špera
(10 puslapių)
Biosfera ir biogeninių medžiagų apytaka joje. Biogeninių medžiagų apytakos. Aplinkos apsaugos ekonominis efektyvumas miškai. Miškų resursai. Miškų ekologinis vaidmuo. Gyvūnų apsauga. Saugomos teritorijos. Saugomų teritorijų steigimas. Atmosferos apsauga. Globalinis oro užterštumas. Cheminis oro užterštumas. Vandens resursai ir jų apsauga. Vandens valymas. Vandens telkinių apsauginės juostos išvalymas ir priežiūra. Vandens Ph. Transporto tarša. Pramonės tarša. Energetinė pramonė. Saugomos teritorijos. Dirvožemis ir jo apsauga. Žemės fondas. Lietuvos žemės fondas. Gamtinė ir naikinamoji erozija. Dirvožemio erozijos rūšys. Prieš erozinis augalų vaidmuo. Ekologinė etika. Žmogaus ekologija. Parkai. Draustiniai. Atmosferos monitoringas. Vandens monitoringas. Dirvožemio monitoringas. Miškų monitoringas . Ekosistemų sukcesija. Energijos ir medžiagų apykaita ekosistemoje. Ekosistemų produktyvumas. Grynoji pirminė produkcija. Informacijos apykaita ekosistemoje. Populiacijos sąvokos samprata. Populiacijos homeostazė (savireguliacija). Aplinkos apsaugos ekonomikos efektyvumas. Miškų resursai ir miškų ekologinis vaidmuo. Miškų resursai. Miškų ekologinis vaidmuo. Skaityti daugiau
Ekologija (3)Ekologija, špera
(3 puslapiai)
Ekologijos samprata. Ekologijos tyrimo metodai. Ekosistema. Fotosintezė. Biosfera. Ląstelės cheminė sudėtis. Baltymo savybės. Baltymų grupės. Angliavandeniai. Lipidai. Nukleinės rūgštys. Mitybos būdai. Skaityti daugiau
Ekologija (4)Ekologija, špera
(6 puslapiai)
Miško ekologinis vaidmuo. Vandens resursai ir jų apsauga. Vandens telkinių apsauginės juostos, jų išskyrimas ir priežiūra. Geriamasis vanduo. Žemės ūkio objektų sanitarinės apsaugos zonos. Miško resursai ir miškų ekologinis vanduo. Miško kirtimas. Medienos panaudojimas. Malkų kaloringumo grupės. Želdinių lokalinė ekologinė reikšmė. Dirvožemis ir jo apsauga. Dirvožemio resursai (žemės fondas). Priešerozinių priemonių sistema. Rezervatai. Žuvinto gamtinis rezervatas. Čepkelių valstybinis rezervatas. Kamanų rezervatas. Viešvilės rezervatas. Kernavės istorinis rezervatas. Nacionaliniai parkai. Aukštaitijos nacionalinis parkas. Dzūkijos nacionalinis parkas. Kuršių Nerijos nacionalinis parkas. Saugomos teritorijos. Regioniniai parkai. Draustiniai ir jų rūšys. Saugomi gamtinio kraštovaizdžio objektai. Gamtos paminklų apsaugos zonos. Trakų istorinis nacionalinis parkas. Skaityti daugiau
Ekologija (6)Ekologija, špera
(18 puslapių)
Ekosistema. Ekosistemų komponentinė struktūra. Energija. Fotosintezė. Mitybos grandinė. Išorinis balansas. Rūšis. Populiacijų genetika. Saulės spinduliavimas. Energija ir energijos srautas. Pirminės produkcijos matavimo metodai. Gyvenimo strategijų įvairovė. Biogeocheminių ciklų samprata ir klasifikacija. Rezervinis ir kaitos elementų fondai medžiagų apytakos rate. Vandens apytaka. Deguonies apytaka. Anglies apytaka. Azoto apytaka. Sieros apytaka. Fosforo apytaka. Aplinkosauginės problemos, kurių priežastys yra azoto, fosforo, sieros, anglies biogenų balanso sutrikimai ekosistemose. Populiacija. Augalų ir gyvūnų populiacijos. Bendrija. Homeostazė. Aplinkos apsaugos aspektai. Žmonijos ir gamtinės aplinkos santykių raida. Globaliniai klimato pakitimai ir šiltnamio reiškinys. Globaliniai atmosferos sudėties pokyčiai dėl žmogaus ūkinės veiklos. Skaityti daugiau
Ekosistemos (2)Ekologija, špera
(12 puslapių)
Ekosistemų samprata, tipai, struktūra. Ekosistema. Biocenozė. Fitocenozė. Producentai. Zoocenozė. Fitofagai. Zoofagai. Kaprofagai. Nekrofagai. Mikrobiocenozė. Ekotopas. Ekosistemos abiotinė aplinka. Ekosistemos biologinis fondas. Ekosistemos. Mikroekosistema. Mezoekosistema. Makroekosistema. Funkciniai komponentai. Organizmų evoliucija. Ekosistemos erdvinė struktūra. Ekosistemų klasifikavimas pagal prigimtį. Sausumos ekosistemų vertikaliąją struktūrą sudaro. Ekosistemos horizontaliąją struktūrą sudaro. Dykumos. Ekosistemų energija, produktyvumas, raida, biogenų balansas. Energija. Kinetinė energija. Potencinė energija. Du termodinamikos dėsniai. Entropija. Pirminė energija. Ekosistemos energetika ir apytaka. Fotosintezė. Autotrofai. Heterotrofai. Organinės medžiagos kūrimo lygiai. Bendroji pirminė produkcija (BPP). Grynoji pirminė produkcija (GPP). Antrinė produkcija - bendroji biomasė. Biomasės prieaugis. Mortmasė. Produkcija. Biomasė - mitybos lygmenys, grandys ir mitybos grandinė. Maisto reikšmė. Pirmasis mitybos lygmuo. Antrasis mitybos lygmuo. Trečiasis mitybos lygmuo. Ketvirtasis mitybos lygmuo. Mitybos grandinė. Plėšrūnų mitybos grandinė. Sausumos ir vandens mitybos grandinės. Detritofagų mitybos grandinė. Parazitų mitybos grandinė. Mitybos tinklai. Mitybos struktūra, ekologinės piramidės. ekologinėmis piramidėmis. Ekosistemų sukcesijos(kaita) ir raida. Ekosistemos klimaksas. Ekosistemos sukcesija. Sukcesijų tipai. Autogeninė sukcesija. Alogeninė sukcesija. Pirminė sukcesija. Antrinė sukcesija. Autotrofinė sukcesija. Heterotrofinė sukcesija. Biogenų balansas. Vidinis balansas. Išorinis balansas. Dėl geologinių procesų. Meteorologiniai procesai. Biologiniuose procesuose. Ekosistemų stabilumas ir jį sąlygojantys veiksniai. Ekosistemos stabilumas. Ekosistemos ekologinį tvarumą lemia. Lietuvos ekosistemos, jų biologines ivairoves ir produktyvumo raida poledynmečio laikotarpiu. Subarktis. Preborealis ir borealis. Atlantis. Subborealis ir subatlantis. Miškų nykimas. Sausumos ekosistemų įvairovė. Eurazijos žemyno arktiniai biomai. Tundra. Miškatundrė. Paokeaninės pievos ir miškapievės. Taiga. Taigoje. Mišrieji miškai. Derlingesnės augavietės. Skurdūs smėlio dirvožemiai. Mišriuose miškuose. Plačialapiai miškai. Miškastepės. Stepė. Pusdykumės. Viduržemio juostos (mediteraninis) biomas. Jūriniam tipui būdinga. Žemyniniam tipui būdinga. Dykumos. Šaltosios dykumos. Karštosios dykumos. Azijos savanos. Musoniniai mišrieji miškai. Paatogrąžų miškai. Drėgnieji atogrąžų miškai. Aukštikalnės. Vertikaliosios gamtinės juostos. Chionosferos. Subnivalinė dykuma. Paramai. Alpinėmis pievomis. Kalnų tundra. Alpinės pievos. Skaityti daugiau
Ekosistemos (3)Ekologija, špera
(13 puslapių)
Sausumos ekosistemos grupuojamos į biomus pagal rodiklius. Biomai Eurazijoje. Arktiniai biomai. Antarktida. Tundra. Miškatundrės. Taiga. Mišrieji miškai. Lietuvos miškai. Plačialapiai miškai. Miškastepės. Stepės. Viduržemio juostos (mediteraninis) biomas. Dykumos. Šaltosios dykumos. Karštosios dykumos. Savanos. Paatogrąžų miškai. Drėgnieji atogrąžų miškai. Aukštikalnės. Kalnų tundra. Energija. Termodinamikos dėsniai. Entropija. Fotosintezė. Autotrofai. Heterotrofai. Organinės medžiagos kūrimosi lygiai. Produkcija. Biomasė. Ekosistema. Biocenozė. Producentai (gamintojai). Zoocenozė. Fitofagai. Zoofagai. Kaprofagai. Nekrofagai. Biofagai. Destruktoriai. Mikroorganizmai. Ekosistemos abiotinė aplinka. Ekosistemos biologinis fondas. Mikroekosistema. Mezoekosistema. Makroekosistema. Ekosistemos komponentų skirstymas. Organizmų evoliucija. Ekosistemos erdvinės struktūra. Sausumos ekosistemų vertikalioji struktūra. Horizontalioji struktūra. Parcelės. Natūralios ir dirbtinės parcelės. Pagrindinės vandens ekosistemos. Gėlavandenės ekosistemos. Tekantys vandenys. Šaltiniai. Dirbtinai sukurti tvenkiniai. Ežerai. Oligotrofiniai. Eutrofiniai. Ežero zonos. Vandenynas. Druskingumas. Jūrų ir vandenynų dalys. Fitoplanktonas. Zooplanktonas. Mezopelaginėje zonoje. Betipelaginėje zonoje. Abisalinėje zonoje. Mangrovės. Augalijos tipas. Maršos. Direktyva. 4 mitybos lygmenys. Mitybos grandinės. Mitybos tinkai. Klimaksas. Ekologinė sukcesija. Maisto medžiagų (biogenų) balansai. Ekosistemos stabilumas. Ekosistemos ekologinis tvarumas. Dirvožemio buferiškumas. Skaityti daugiau
GamtonaudaEkologija, špera
(17 puslapių)
Gamtonaudos valdymo principai. Teršalų valymas ir rinka. Išsenkantys, neatsinaujinantys energijos ištekliai ir jų valdymas. Teršalų kontrolės ekonomika. Atsinaujinantys ištekliai. Antrinio panaudojimo išteklių valdymas. Neatsinaujinančių išteklių valdymas. Gamtonaudos valdymas Lietuvoje. Gamtonauda ir aplinkosauga ūkinėje veikloje. Pagrindiniai gamtonaudos politikos principai. Teisinis administracinis gamtonaudos ir aplinkosaugos reguliavimas. Ekonominės gamtonaudos priemonės. Lietuvos aplinkos apsaugos sektoriaus teisės aktų farmonizavimas su Europos Sąjunga (ES). Žalioji aplinkos teisė. Aplinkos apsaugos auditas. Gamtonaudos ir aplinkosaugos valdymo sistema Lietuvoje. Aplinkosauginis ženklinimas. Skaityti daugiau
Gamtosauga (2)Ekologija, špera
(23 puslapiai)
Ekologijos samprata. Saulės radiacija. Organizmų gyvenamoji aplinka. Ekologiniai veiksniai. Ekologinis plastiškumas. Fiziniai ir cheminiai aplinkos veiksniai. Globalinė medžiagų apytaka. Atmosfera, jos struktūra. Atmosferos taršos šaltiniai. Pagrindiniai oro teršalai. Žemė. Okeanosfera. Biologinės organizacijos lygiai. Šiluminė tarša. Organizmų raidos ypatybės. Aplinkos samprata. Smogas. Šiltnamio efektas. Ozono sluoksnio problema. Rūgštieji krituliai. Vandens reikšmė. Oro valymui naudojama įranga. Hidrosferos tarša. Ekologinės vandenų taršos pasekmės. Nuotekų valymas. Dirvožemis ir jo reikšmė. Antropogeninis poveikis dirvožemiui. Ekosistemos savivala. Pesticidų problema. Miškas ir jo reikšmė. Antropogeninis poveikis augalijai. Biologinis kaupimasis. Dujiniai biocheminiai ciklai. Populiacijų savybės. Nuosėdiniai biocheminiai ciklai. Ekosistemų energetika. Ekosistemų sudėtis ir struktūra. Ekosistemų produktyvumas. Energetinė ekosistemų klasifikacija. Ekosistemų dinamika. Bendrijų struktūra. Biomai. Biosfera ir jos struktūra. Žmogus kaip biologinė rūšis. Gamtiniai ištekliai. Kraštovaizdis. Maisto ištekliai. Pagrindinės ekologinės problemos. Miestų problemos. Alternatyvūs energijos šaltiniai. Atliekų problema. Žmogaus sveikatai pavojingos cheminės medžiagos. Maisto priedų problema. Kosmetika. Ekologinės krizės. Socialinių - ekonominių veiksnių poveikis žmonių sveikatai. Žmonių populiacija. Aplinkos tarša. Jonizuojanti spinduliuotė, jos poveikis aplinkai ir apsisaugojimo priemonės. Triukšmas ir apsauga nuo jo. Vibracija ir apsauga nuo jos. Bioįvairovės apsauga. Skaityti daugiau
Miško ekologija (2)Ekologija, špera
(13 puslapių)
Miško atkūrimo būdo parinkimą lemiantys veiksniai. Teisiniai veiksniai. Socialiniai ir ekonominiai–techniniai veiksniai. Ekologiniai veiksniai. Gamtinio rajonavimo reikšmė atkuriant mišką. Svarbesniųjų ekologinių veiksnių reikšmė vietinėms ir kai kurioms introdukuotoms medžių rūšims. Klimatiniai veiksniai. Šviesa. Oro temperatūra. Oro drėgmė. Vėjas ir slėgis. Atmosferos cheminė sudėtis. Mechaninė (granuliometrinė) ir mineraloginė dirvožemių bei gruntų sudėtis. Dirvožeminiai veiksniai. Fizinės dirvožemio savybės. Vandens savybės. Mažiausias drėgmės imlumas. Vytimo drėgmė. Kapiliarinė drėgmė. Pilnas drėgmės imlumas. Gruntinių vandenų gylis. Cheminės dirvožemių savybės. Humusas. Orogarfiniai veiksniai. Biotiniai veiksniai. Sukcesijų ypatumai kirtavietėse. Mikroklimato pakitimai kirtavietėse. Temperatūra. Santykinis oro drėgnumas. Vėjo greitis. Dirvožemio pažeidimai kertant. Kirtaviečių užmirkimas ir užpelkėjimas. Žolinės dangos pakitimai ir konkurencija kirtavietėse. Miško žėlimas kirtavietėse. Žėlimas kertant hidrotopų medynus atvejiniais kirtimais. Spygliuočių ir minkštųjų lapuočių žėlimas užmirkusių ir pelkinių augaviečių kirtavietėse. Uosio ir ąžuolo žėlimas kirtavietėse. Kai kurių miško medžių rūšių šaknų formavimosi ypatumai miško želdiniuose. Svarbesnių ekologinių veiksnių įtaka medžių sodinukams ir jų reguliavimo galimybės ruošiant dirvą. Dirvožemio šilumos režimas. Dirvožemio tūrinė masė. Oro drėgmės režimas. Dirvožemio drėgmės režimas. Dujų apykaita dirvožemyje. Dirvožemio maisto medžiagos. Šalnos ir šalčiai. Ligos ir kenkėjai. Žėlimo privalumai ir trūkumai. Ekologiniai veiksniai lemiantys miško medžių derėjimą ir sėklų barstymą. Ekologiniai veiksniai, įtakojantys sėklų sudygimą ir sėjinukų augimą. Šviesa ir šiluma. Dirvožemio rūgštingumas. Miško paklotės įtaka sėklų sudygimui. Gyvoji dirvožemio danga. Vegetatyvinis miško žėlimas. Pušų žėlimas po medyno danga. Eglių žėlimas po medyno danga. Ąžuolo ir uosio žėlimas po medyno danga. Juodalksnio ir beržo žėlimas po medynų danga. Skaityti daugiau
Miško raidaEkologija, špera
(11 puslapių)
Raida. Lietuvos miškai nuo seniausių laikų iki XVI amžiaus. Teritorijos miškingumas. Miškų nuosavybė. Lietuvos miškai nuo XVI iki XVIII amžiaus. Miškų naudojimas, apsauga. Teisinis miškų naudojimo reguliavimas Lietuvos Statutuose. 1559 metų girių surašymas. 1567 metų girininkų nuostatai. 1641 metų girių ordinacija. Reguliuojamo miško ūkio užuomazgos XVIIIa II-oje pusėje. Lietuvos miškų ūkis carinės Rusijos valdymo metais 1795-1915. Miškų būklė ir eksploatacija (Miško ūkio darbų organizavimas). Miškotvarkos darbai. Miško apsauga. Miško gaisrai. Audros ir vėjai. Miško kenkėjai ir ligos. Miško želdinimas. Miško kirtimai. Miško sausinimas. Šalutinis miško naudojimas. Ganiava miške. Miško gėrybių rinkimas. Antriniai miško produktai. Lietuvos miško ūkis pirmojo pasaulinio karo metais. Lietuvos miškų ūkis 1918-1940 m. Miškų apsaugos ir administracijos organizavimas. Valstybinių miškų fondo susiformavimas (žemės reformos 1920, 1922 metais). Vilniaus krašto miškų valdymas. Miškotvarkos darbų organizavimas. Eiga. Miško atkūrimo darbai ir jų organizavimas. Želdinimo fondas. Miško kirtimai ir medienos ruošos organizavimas. Pagrindinio naudojimo kirtimai. Miškų ūkis privačiuose miškuose. Lietuvos miškų ūkis 1941-1944. Lietuvos miškų ūkis pokario metais (po 1944 metų). Miškų ūkio administravimas. Miškų ūkio ekonominiai pagrindai. Miško atkūrimas. Ugdymo kirtimai. Miškotvarkos darbai. Miško darbininkai. Miško sausinimas. Miško ūkio organizavimas privačiuose miškuose. Skaityti daugiau
Oro tarša (2)Ekologija, špera
(4 puslapiai)
Anglies dioksidas. Anglies monoksidas. Atmosfera. Išmetamosios dujos. Katalizatorius. Nitritai. Ozonas. Pesticidai. Rūgštūs lietūs. Sieros dioksidas (SO2). Sunkieji metalai. Šiltnamio efektas. Švinas. Skaityti daugiau
Saugomos teritorijos (2)Ekologija, špera
(6 puslapiai)
Saugomų teritorijų bendras supratimas. Gamtos ir kultūros apsaugos vienovė. Tarptautinis gamtosaugos reglamentavimas. Tarptautinis kultūros vertybių apsaugos reglamentavimas. Saugomų teritorijų klasifikavimo būklė ir rekomenduojami klasifikavimo principai. Rekomenduojamos saugomų teritorijų klasifikacinės kategorijos ir tipai. Rekomenduojamos saugomų teritorijų tipologinės klasės. Konservacinio prioriteto saugomų teritorijų rūšys. Prezervacinio prioriteto saugomų teritorijų klasifikacinės rūšys. Rekuperacinio prioriteto saugomų teritorijų klasifikacinės rūšys. Polifunkcinio prioriteto saugomų teritorijų klasifikacinės rūšys. Tarptautinės saugomų teritorijų klasifikacijos formavimas. Metodologinės saugomų teritorijų aktualijos. Vadybinės saugomų teritorijų aktualijos. Pasaulio saugomų teritorijų tinklo regioniniai ypatumai. Pasaulio saugomų teritorijų bendroji statistinė apžvalga. Saugomų teritorijų pasiskirstymas Europoje. Pasaulio saugomų teritorijų dinamika ir tipologinis pasiskirstymas. Pasaulio gamtos ir mišrus paveldas. Pasaulio kultūros paveldas. Saugomos teritorijos Vokietijoje. Saugomos teritorijos Didžiojoje Britanijoje. Saugomos teritorijos Prancūzijoje. Saugomos teritorijos Norvegijoje. Saugomos teritorijos Lenkijoje. Saugomos teritorijos Estijoje. Saugomos teritorijos Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Saugomos teritorijos Venesueloje. Lietuvos saugomų teritorijų tinklo raida iki XX amžiaus vidurio. Lietuvos saugomų teritorijų tinklo raida sovietmetyje ir atgavus nepriklausomybę. Esamo Lietuvos saugomų teritorijų tinklo pobūdis. Rezervatai Lietuvoje. Lietuvos rezervatų aktualijos. Skaityti daugiau
Statiniai ir aplinkaEkologija, špera
(9 puslapiai)
Inžineriniai statiniai. Aplinka. Atmosferos teršalų savybės. Anglies monoksidas. Sieros dioksidas. Azoto junginiai. Angliavandeniliai. Kietos priemaišos (aerozoliai). Oro temperatūra ir jos kitimo tendencija. Metalų korozija. Metalų korozijos greitis. Agresyvios aplinkai atmosferos faktoriai. Šalčio įtaka. Įšilimo saulėje bei kitų šilumos šaltinių įtaka. Atmosferos kritulių poveikis. Rūgštaus lietaus susidarymas. Atmosferos procesai dėl kurių susidaro rūgštūs lietūs. Rūgštaus lietaus prognozavimo ypatumai. Atmosferoje vykstančios reakcijos. Rūgštūs lietus ir inžineriniai statiniai. Medžiagų atmosferinis atsparumas. Rūgščių lietų ir dujų poveikis metalams. Rūgščių lietų poveikis statiniams. Rūgščių lietų ir dujų poveikis dangoms. O3 poveikis elastinių medžiagų senėjimo procesui. Pagrindinės RL komponentų charakteristikos. Rūgštaus lietaus sudėtis. Lietaus rūgštingumas, joninė sudėtis ir vidutinis metinis iškritimas. Gruntai ir jų agresyvumas. Dirvožemių tyrimas. Skaityti daugiau
Tvarioji plėtraEkologija, špera
(6 puslapiai)
Foresteris "Pasaulio dinamika". D. Medouz (D. Meadows)ir kt. "Augimo ribos". Biologinės įvairovės samprata. 1-oji Europos Sąjungos (ES) aplinkos apsaugos veiksmų programa. 2-oji Europos Sąjungos (ES) aplinkos apsaugos veiksmų programa. 4-oji Europos Sąjungos (ES) aplinkos apsaugos veiksmų programa. 5-oji Europos Sąjungos (ES) aplinkos apsaugos veiksmų programa. 6-oji Europos Sąjungos (ES) aplinkos apsaugos veiksmų programa. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija: Bendrosios nuostatos. Lietuvos darnaus vystymosi prioritetai. Lietuvos darnaus vystymosi strateginė analizė: aplinkos kokybė ir gamtos ištekliai. Darnaus vystymosi rodikliai (indikatoriai). Energijos srautai visuomenėja. Darnaus vystymosi tikslai, uždaviniai ir priemonės. Kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė. Atliekų tvarkymas. Transportas. Žemės ūkis. Būstai. Turizmas. Užimtumas. Skurdas ir socialinė atskirtis. Visuomenės sveikata. Švietimas ir mokslas. Skaityti daugiau
Vandens apsauga (2)Ekologija, špera
(13 puslapių)
Vandens išteklių naudojimas ir apsauga. Ekonominiai vandens išteklių naudojimo aspektai. Vandens išteklių naudojimas. Pavojingų ir bendrųjų medžiagų ribinės vertės. Vandens išteklių naudojimas ir apsauga. Paviršinio vandens telkinių klasifikavimas. Pakruojo rajono gruntiniai ir paviršiniai vandenys. Vandens taršos mažinimo būdai. Paviršinių ir požeminių vandenų tarša. Vandenų taršos šaltiniai. Vandenų monitoringas. Vandens savybių tyrimo metodai. Vandens gerinimo metodų parinkimo principai. Vandens skaidrinimas. Vandens ruošimo būdai: dezinfekavimas. Vandens ruošimo būdai: minkštinimas. Vandens ruošimo būdai: kiti metodai. Nuotekų sudėtis ir savybės. Nuotekų mechaninis valymas. Nuotekų biologinis valymas. Skaityti daugiau
Vandens ekologijaEkologija, špera
(7 puslapiai)
Vandens reikšmė žmonių gyvenime. Hidrostatikos pagrindai: slėgis. Vandens šaltiniai vandentiekiui: paviršinis, požeminis, atmosferinis ir jūrų vanduo. Kanalizacijos reikšmė, jos schema ir pagrindiniai elementai. Vidaus kanalizacijos įrenginiai. Nuotekų sudėtis, jų valymo būdai. Nuotekų valymo būdai. Vandens tekėjimo pagrindiniai dėsningumai: greitis, slėgis, skerspjūvis, Bernulio lygtis. Vandens tekėjimo režimas. Požeminio vandens ėmimo įrenginiai: šachtiniai ir gręžtiniai šuliniai, jų debitai ir konstrukcijos. Šachtiniai šuliniai. Gręžiniai. Befiltriai gręžiniai. Kanalizacijos reikšmė, vystymosi apžvalga, perspektyvos ir kanalizacijos schema. Nuotakio sistemos. Lauko kanalizacijos tinklai. Mechaninis ir biologinis procesų valymas. Nuotekų valymas. Hidrauliniai nuostoliai, jų prigimtis, skaičiavimo būdai. Vandens kokybės rodikliai, geležies junginiai vandenyje ir jų šalinimo būdai. Kanalizacijos paskirtis, klasifikacija, pagrindiniai įrenginiai: vidaus ir išorės. Nuotekų valymo stotis, dumblo apdorojimas, alternatyvus nuotekų valymo būdai. Skaityti daugiau
Vandens ekologija (2)Ekologija, špera
(13 puslapių)
Vandens ekologijos apibrėžimas. Ekologija. Vanduo gamtoje. Baltijos jūra ir jos baseinas. Subalansuota vandens ūkio plėtra. Pasaulio vandens balansas. Krituliai. Kritulių gausa. Transpiracija. Suminis garavimas. Drėgmės imlumas. Paviršinis nuotėkis. Požeminiai vandenys. Dirvožemio erozija. Defliacija. Vandenų ekosistemos. Gėlųjų vandenų ekosistemos. Po1imiksija. Monomiksija. Dimisija. Trofogeninės ir trofolitinės zonos. Šlapynės. Bioįvairovė. Jūrų vandens ekosistemos. Baltijos jūros ekosistema. Pagrindinės baltijos jūros gyvųjų organizmų grupės. Baltijos jūros pakrančių ekosistemos. Baltijos jūros pe1agia1ės ekosistema. Hidrosferos tarša cheminėmis medžiagomis. Atmosferos vandens tarša. Paviršinio vandens tarša. Žemės ūkio tarša. Požeminio vandens tarša. Upių hidrografija ir hidrologija. Upių tinklo ypatumai. Upių hidrologija. Upių nuotėkio charakteristikos. Upių vandens chemija. Upių mineralingumas. Upių nuotėkio formavimasis. Hidrograma. Upių biocenozė. Upių vagų ekologinė terpė. Upėse gyvenantys organizmai. Ežerų hidrografija, hidrologija. Ežerų apibudinimas. Ežeras. Ežerų morfometriniai rodikliai ežerų morfometrija. Ežerų ir jūrų vandens fizika ir chemija. Baltijos jūros vandens chemija. Kuršių marios ir jų tarša cheminėmis medžiagomis. Ežerų biocenozė. Ežerų ekosistemos. Žmogaus veiklos įtaka vandens būklei. Tvenkiniai. Sureguliuotų upelių renatūralizavimas. Aplinkosaugos ekonominiai ir teisiniai aspektai. Antropogeninio poveikio aplinkai pasekmių socialinis ekonominis vertinimas. Aplinkos apsaugos teisiniai pagrindai. Skaityti daugiau
Žmogus ir aplinkaEkologija, špera
(14 puslapių)
Planeta. Cheminė žemės sudėtis. Saulės radiacija. Okeanosfera. Biologinės organizacijos lygiai. Organinių medžiagų susidarymas. Skaidymas. Organizmų raidos ypatybės. Gyvųjų organizmų klasifikacija. Organizmų gyvenamoji aplinka. Ekologiniai veiksniai. Ekologinis plastiškumas. Fizikiniai ir cheminiai aplinkos veiksniai. Globalinė medžiagų apykaita. Pagrindiniai oro teršalai. Smogas. Šiltnamio efektas. Ozono sluoksnio problema. Rūgštieji krituliai. Vandens reikšmė. Oro valymui naudojama įranga ir priemonės. Hidrosferos tarša. Ekologinės vandenė taršos pasekmės. Nuotekų valymas. Dirvožemis ir jo reikšmė. Antropogeninis poveikis dirvožemiui. Miškas ir jo reikšmė. Pesticidų problema. Energija ir gyvoji medžiaga. Ekosistemų energetika. Energetinė ekosistemos klasifikacija. Ekosistemų dinamika. Biomai. Biosfera ir jos struktūra. Žmogus kaip biologinė rūšis. Gamtiniai ištekliai. Jonizuojanti spinduliuotė, jos poveikis aplinkai ir apsisaugojimo būdai. Kraštovaizdis. Bioįvairovės apsauga. Pagrindinės ekologinės problemos. Miestų problemos. Alternatyvios energijos šaltiniai. Atliekų problema. Nitratų ir maisto priedų problema. Žmonių populiacija. Maisto ištekliai. Ekologinės krizės. Aplinkos tarša. Biologinis kaupimasis. Ekosistemos savivala. Ekosistemos sudėtis ir struktūra. Bendrijų struktūra. Skaityti daugiau
Žmogus ir aplinka (2)Ekologija, špera
(25 puslapiai)
Žemė – visatos dalis. Uolinis Žemės kevalas. Saulės radiacija. Okeanosfera arba Pasaulinis vandenynas. Biologinės organizacijos lygiai. Pagrindinės ekologijos sąvokos. Organinės medžiagos susidarymas ir skaidymas. Gyvųjų organizmų klasifikacija. Atmosfera ir jos sudėtis. Atmosferos sluoksniuotumas. Žemės klimato suskirstimas. Litosfera- kietasis apvalkalas. Pelkės. Ekosfera = biosfera ir jos struktūra. Biomai. Gamtiniai ištekliai. Dirvožemis ir jo reikšmė. Spinduliuotė. Ekologiniai veiksniai. Fizikinių ir cheminių veiksnių apžvalga. Vanduo. Vandens reikšmė. Ribojantys veiksniai. Dirvožemis kaip ekologinis veiksnys. Dirvožemis ir jo reikšmė. Dirginimas. Vystymasis ir prisitaikymas. Rūšies arealas. Globalinė medžiagų apytaka. Populiacijų savybės. Bendrijų savybės. Ekosistemų sudėtis. Ekosistemų energetika. Ekosistemų produktyvumas. Energetinė ekosistemų klasifikacija. Ekosistemos dinamika. Žmogaus populiacija. Žmogus kaip biologinė rūšis. Sausumos ekosistemos. Gėlavandenės ekosistemos: stovintis vanduo. Kraštovaizdžio samprata. Transportas. Maisto ištekliai. Ekologinės krizės. Aplinkos tarša. Biologinis kaupimasis. Ekosistemų savivala. Pagrindiniai oro teršalai. Atmosferos taršos šaltinai, kontrolė ir apsauga. Teršalų klasifikavimas. Dujiniai ir biocheminiai ciklai. Smogas. Šiltnamio efektas. Ozono sluoksnio problema. Rūgštieji krituliai. Triukšmas. Hidrosferos tarša. Ekologinės vandenų taršos pasekmės. Nuotekų valymas. Antropogeninis poveikis dirvožemiui. Pesticidų problema. Atliekų sąvartynas. Miško reikšmė. Antropogeninis poveikis augalijai. Energija ir gyvoji medžiaga. Jonizuojančioji spinduliuotė, jos poveikis aplinkai ir apsisaugojimo būdai. Jonizuojančios spinduliuotės dozės ir jų matavimo vienetai. Skaityti daugiau
