Žemė (geologinė ir cheminė sudėtis). Saulės radiacija. Okeanosfera. Biologinės organizacijos lygiai. Organinės medžiagos susidarymas ir skaidymas. Organizmų raidos ypatybės. Gyvųjų organizmų klasifikacija. Organizmų gyvenamoji aplinka. Ekologiniai veiksniai. Ekologinis plastiškumas. Fizikiniai ir cheminiai aplinkos veiksniai. Globalinė medžiagų apytaka. Atmosfera. Jos struktūra. Atmosferos taršos šaltiniai. Pagrindiniai oro teršalai. Smogas. Šiltnamio efektas. Ozono sluoksnio problema. Rūgštieji krituliai. Vandens reikšmė. Oro valymo būdai ir priemonės. Aplinkos kontrolei naudojami būdai. Hidrosferos tarša. Ekologinės vandenų taršos pasekmės. Nuotekų valymas. Dirvožemis ir jo reikšmė. Antropogeninis poveikis dirvožemiui. Pesticidų problema. Miškas ir jo reikšmė. Antropogeninis poveikis augalijai. Dujiniai biogeocheminiai ciklai. Populiacijų savybės. Energija ir gyvoji medžiaga. Ekosistemų energetika. Ekosistemų produktyvumas. Energetinė ekosistemų klasifikacija. Ekosistemų dinamika. Biomai. Biosfera ir jos struktūra. Žmogus kaip biologinė rūšis. Gamtiniai ištekliai. Jonizuojanti spinduliuotė, jos poveikis aplinkai ir apsisaugojimo būdai. Triukšmas ir apsauga nuo jo. Vibracija ir apsauga nuo jos. Kraštovaizdis. Bioįvairovės apsauga. Pagrindinės ekologinės problemos. Miestų problemos. Alternatyvūs energijos šaltiniai. Atliekų problema. Žmogaus sveikatai pavojingos cheminės medžiagos. Nitratų ir maisto priedų problema. Socialinių ekologinių veiksnių poveikis žmogaus sveikatai. Žmonių populiacija. Maisto ištekliai. Ekologinės krizės. Aplinkos tarša. Biologinis kaupimasis. Ekosistemos savivala. Skaityti daugiau
Aplinka ir žmogus (2)Ekologija, špera
(8 puslapiai)
Azoto apytakos ciklas. Fiksacija. Amonifikacija. Nitrifikacija. Denitrifikacija. Sieros apytakos ciklas. Taršos šaltiniu klasifikacija. Didžiausia leidžiama koncentracija. Neutralizuojantis poveikis. Suminins poveikis. Pagrindiniai antropogeninės taršos šaltiniai. Oro tarša ir pagrindiniai valymo metodai. Pagrindinės teršalų savybės. Tam kad parinkti dulkėto oro valymo būdą reikia nustatyti. Oro valymo metodai. Cheminiai teršalai. Absorbcinis valymo metodas. Oksidacinis metodas. Lakiems organiniams junginiams. Biologinis valymas. Vandens valymo sistemos. Eutrofikacija. Nutekamieji vandenys pagal kilme. Mechaninis. Cheminis nuotekų valymas. Biologinis nuotekų valymas. Patvarieji organiniai teršalai. Savybės. Pesticidai. Fizinė technologinė tarša. Skaityti daugiau
Aplinka LietuvojeEkologija, špera
(21 puslapis)
Aplinkos būklė. Klimatiniai reiškiniai Lietuvoje. Aplinkos oro kokybė. Vandens naudojimas ir kokybė. Dirvožemio būklė. Žemės naudojimas. Ūkinės veiklos poveikis aplinkai. Gamtos išteklių naudojimas. GI apskaita. Racionalus ir darnus šalies GI naudojimas. Atsinaujinantys gyvosios gamtos ištekliai. Antropogeninis poveikis KT. Privatizacijos poveikis aplinkai. Saugomos teritorijos ir gamtinis karkasas. Gamtinis ir kultūrinis paveldas. KT istoriniai tipai. Kultūrologiniai kraštovaizdžio tyrimai. KT estetinis vertinimas. Regyklos vertinimas. Biologinės įvairovės apsauga. Miškų būklė. Žuvų migracijos sąlygų gerinimas. Nykstančios laukinės faunos ir floros išsaugojimas. Europos laukinės gamtos ir gamtines aplinkos apsaugos konvencija. Gamtinės įvairovės rodiklis, skaičiavimo metodai. Aplinkosauginiai konfliktai. Technologinės. Gamybinės ir kt avarijos bei gaisrai. Aplinkosauginių reikalavimu pažeidimai. Ypatingosios ekologinės situacijos ir jų prevencija. Aplinkos monitoringo pagrindiniai tikslai, struktūra. Oro monitoringas. Antropogeninių taršos šaltinių monitoringas. Vandens monitoringas. Dirvožemio monitoringas. Augmenijos monitoringas. Gyvūnijos monitoringas. Agroekosistemų monitoringas. Kraštovaizdžio monitoringas. Aplinkos monitoringo informacinė sistema. Aplinkos apsaugos priemonės ir planavimas. Ūkinės veiklos reguliavimas. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Aplinkos taršos mažinimo priemonės. Atliekų tvarkymas. Poveikio aplinkai vertinimas. Sprendimai, jų priėmimo procedūros. .agrarinės aplinkosaugos žemėtvarkos schemos rengiamos vadovaujantis. Lietuvos respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas. Agrarinės apsaugos objektai ir problemos. Agrarinės aplinkosaugos teritorijos. Techninis agrarinės aplinkosaugos schemų parengimas. Žemės išteklių informacinės sistemos. Prevencinė aplinkos vadyba. Skaityti daugiau
Aplinkos apsauga (3)Ekologija, špera
(16 puslapių)
Aplinkos apsaugos organizavimas Lietuvoje. Ekologija ir jos uždaviniai. Globalinės gamtosauginės problemos. Smogas. Šiltnamio efektas. Rūgštieji krituliai. Saulės radiacija. Ozono sluoksnio problema. Aplinkos monitoringas. Populiacijos, jų savybės, augimo ypatybės. Ekosistemos, jų struktūra. Energijos ir maisto medžiagų apykaita ekosistemoje. Ekologinės aplinkos ypatybės. Abiotiniai ekologiniai veiksniai. Biotiniai veiksniai. Antropogeniniai ekologiniai veiksniai. Biosferos struktūra ir medžiagų apykaita joje. Oro teršimo šaltiniai, teršalai. Oro kokybės apsaugos priemonės. Triukšmo poveikis žmogui ir apsauga nuo jo. Vandens naudojimas ir tarša. Vandens apsaugos priemonės. Nutekamieji vandenys, jų valymo būdai. Antropogeninės veiklos poveikis dirvožemiui. Dirvožemio tarša. Atliekos ir jų tvarkymas. Gamtos ištekliai, jų naudojimo tvarka. Bioįvairovės apsauga. Bendrijų ir rūšių raudonoji knyga. Saugomos rūšys ir bendrijos. Saugomų teritorijų Lietuvoje organizavimas. Gamtos išteklius atkuriančios (rekuperacinės) teritorijos. Apsaugančios (rezervacinės) teritorijos. Išsaugančios (konservacinės) teritorijos. Kompleksinės paskirties (integracinės) teritorijos. Miškų apsauga ir naudojimo tvarka saugomose teritorijose. Miško gaisrų rūšys, jų gesinimas. Kraštovaizdis, ir jo apsaugos objektai. Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje apsauga ir priežiūra. Rekreacinių teritorijų naudojimas ir apsauga. Kelių ir geležinkelių sanitarinės apsaugos zonos. Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Požeminių vandens telkinių sanitarinės apsaugos zonos. Ryšių ir elektros linijų apsaugos zonos. Skaityti daugiau
Aplinkos apsauga (6)Ekologija, špera
(35 puslapiai)
Biosferos sandara. Biosferos apsauga. Ekologijos tyrimų objektas ir metodai. Ekologijos mokslų struktūra. Ekosistema. Ekologiniai veiksniai. Ekologinė niša. Rūgštūs lietūs. Aplinkos taršos šaltiniai. Teršalų klasifikavimas (papildymas iš 20. Aplinkos taršos šaltiniai). Gamybos atliekos. Savivala gamtoje. Mineralizacijos procesas dirvožemyje. Aplinkos apsaugos aspektai. Žmogaus poveikis aplinkai ir jos komponentams. Vanduo biosferoje. Lietuvos vandens ištekliai . Apytakinė vandens naudojimo sistema. Vandens panaudojimo veiksmingumo gamyboje vertinimas. Lietuvos paviršinio vandens kokybė. Požeminio vandens apsauga. Nutekamieji vandenys. Nutekamųjų vandenų fizinių savybių nustatymas. Nutekamųjų vandenų sausosios liekanos ir suspenduotų medžiagų masės nustatymas. Nutekamųjų vandenų valymo būdai. Nutekamųjų vandenų valymo grotelės ir sodintuvai. Nutekamųjų vandenų valymo hidrociklonai. Nutekamųjų vandenų valymo filtrai. Cheminis nutekamųjų vandenų valymas. Biologinis nutekamųjų vandenų valymas. Biofiltrai. Nutekamųjų vandenų valymas aerotankuose. Vandens valymas gamtinėmis sąlygomis. Dirvožemis. Dirvožemio biota. Dirvožemio degradacija. Dirvožemio tarša. Dirvožemio erozija. Dirvožemio apsauga atliekant statybos darbus. Žemės rutulys ir jo sferos. Žemės gelmių naudojimas aplinkos apsaugai. Miškas ir jo sudėtinės dalys. Miškų paskirtis ir nauda. Lietuvos kraštovaizdžio tipai. Saugomos teritorijos ir objektai. Lietuvos raudonoji knyga. Rezervatai. Draustiniai. Regioniniai parkai. Gamtinis karkasas. Atliekų susidarymas ir rūšys. Nepavojingosios atliekos. Pavojingosios atliekos. Atliekų surinkimo sistemos. Atliekų perdirbimas ir deponavimas. Technologijų be atliekų kūrimasis. Atmosferos sudėtis ir struktūra. Anglies dioksidas ir vandens garai atmosferoje. Ozonas. Svarbiausios harmoninio svyravimo charakteristikos. Bangos. Garsas. Triukšmas. Triukšmo poveikis žmogui. Apsauga nuo triukšmo. Virpesiai. Virpesių poveikis. Apsauga nuo virpesių. Šiluminė tarša. Aplinkos monitoringo tikslas ir uždaviniai. Aplinkos monitoringo struktūra. Aplinkos monitoringo programos. Aplinkos vertinimo samprata. Poveikio aplinkai vertinimo teisiniai pagrindai. Poveikio aplinkai vertinimo dalyviai. Poveikio aplinkai vertinimo organizavimas. Žmogaus poveikio aplinkos komponentams pasekmės. Aplinkos poveikis žmogaus sveikatai. Skaityti daugiau
Aplinkos apsauga (8)Ekologija, špera
(47 puslapiai)
Aplinkos apsaugos reikšmė. Gamtinė aplinka. Aplinkos monitoringas. Aplinkos apsaugos raida. Žmogus ir biosfera. Oras ir jo apsauga. Vanduo ir jo apsauga. Vandens ištekliai. Vandens vartojimas. Ekologinės racionalaus vandens vartojimo priemonės. Pagrindinės vandens išteklių naudojimo kryptys. Paviršinių vandenų kokybė ir užterštumas. Vandens apsauga nuo užteršimo. Svarbiausios požeminio vandens apsaugos nuo užteršimo priemonės. Gėlojo vandens gavybos patirtis. Gėlojo vandens ištekliai. Vandens kokybė ir jos kaita. Nutekamųjų vandenų valymo metodai ir savaiminis vandens apsivalymas. Dirvožemis ir jo apsauga. Dirvožemio gerinimas. Cheminė ir fizinė dirvos degradacija. Dirvos erozija. Tiesioginis dirvožemio sunaikinimas. Žemės gelmių turtas ir jo apsauga. Aplinkos teršimas. Priemonės prieš pramonės taršą. Buitinė tarša. Chemikalai ir kitos kenksmingos medžiagos. Rekreacinės paskirties landšaftai ir jų apsauga. Rekreaciniai Lietuvos ištekliai. Rekreacinio kraštovaizdžio apsaugos ir planavimo raidos aspektai. Želdiniai ir jų apsauga. Laukų ir vandens apsauginiai želdiniai ir jų apsauga. Teisinė želdinių apsauga. Lietuvos miškų resursai ir jų apsauga. Pievos ir jų apsauga. Uogos, grybai, vaistažolės ir jų reikšmė bei apsauga. Retų augalų rūšių apsauga. Pasaulio gyvūnija ir jų apsauga. Gyvūnijos apsauga. Dirvožemių bestuburių apsauga. Žuvys ir jų apsauga. Varliagyviai ir jų apsauga. Ropliai ir jų apsauga. Paukščiai ir jų apsauga. Žinduoliai ir jų apsauga. Aplinkos apsaugos valdymo Lietuvoje struktūra. Aplinkos apsaugos valdymo priemonės. Valstybinės aplinkos apsaugos formos. Visuomeninės aplinkos apsaugos formos. Rezervatai. Biosferos rezervatai. Draustiniai. Nacionaliniai parkai. Regioniniai parkai. Mokslas ir aplinkos apsauga. Skaityti daugiau
Aplinkos sveikataEkologija, špera
(11 puslapių)
Atmosferos struktūra ir oro sudėtis. Atmosferos oro sudėtis. Fizinės oro savybės. Oro temperatūra, drėgmės ir judėjimo greičio kompleksinio poveikio įvertinimas. Padidinto ir sumažinto atmosferos slėgio įtaka sveikatai, poveikio profilaktika. Užterštumo šaltiniai. Elektromagnetinės spinduliuotės įtaka sveikatai. Elektromagnetiniai spinduliai. Saulės radiacija, jos komponentai ir įtaka sveikatai. Klimato apibūdinimas ir klasifikacija. Meteotropinės organizmo reakcijos ir sindromai, jų profilaktika. Lietuvos klimato higieninis - fiziologinis įvertinimas. Skaityti daugiau
Aplinkos tarša (3)Ekologija, špera
(10 puslapių)
Aplinkos tarša. Pagrindinės aplinkos taršos priežastys. Aplinkos taršos mažinimas. Chemikalų toksiškumas. Oro tarša. Anglies monoksidas. Ozonas. Sieros dioksidas. Azoto dioksidas. Ozono sluoksnio ardymas. Ozono sluoksnį ardantys teršalai. Klimato kaita. Šiltnamio dujos ir jų šaltiniai. Teršalų skirstymas. Vandens teršalai. Vandens taršos mažinimas. Kietosios atliekos. Kietųjų atliekų atsikratymas. Tarša susidaranti elektros energijos gavybos ir vartojimo metu. Skaityti daugiau
Aplinkosauga (4)Ekologija, špera
(4 puslapiai)
Aplinka. Gamtos apsauga. Aplinkos apsauga. Teršalų kvalifikacija. Savivala gamtoje. Bendroji ekologija. Ekologija. Ekologijos tikslai. Ekosistema. Ekologine niša. Svarbiausios globalinės problemos. Ekologinė krizė. Demografija. Biosfera, jos sandara. Gamtos ištekliai ir jų tipai. Atmosfera, jos sandara. Pagrindinės atmosferos priemaišos. Mechaniniai oro teršalai ir jų valymas. Cheminiai teršalai ir oro valymas nuo jų. Vanduo, jo reikšme biosferoje. Lietuvos vandens baseinas. Apytakinės vandens naudojimo sistemos. Paviršinio vandens kokybė. Požeminis vanduo, jo tarša. Nutekamieji vandenys, jų skirstymas pagal kilmę. Nutekamųjų vandenų valymo būdai. Dirvožemis ir jo sudėtis. Dirvožemio tarša. Dirvožemio erozija. Augalija. Miškas ir jo komponentai. Gyvūnija. Gyvūnijos apsauga. Rūgštieji lietūs. Ekologinė žemdirbystė. Atliekos. Kraštovaizdis. Poveikio aplinkai vertinimas. Aplinkos monitoringas. Lietuvos Respublikos (LR) aplinkos apsaugos teisiniai pagrindai. Skaityti daugiau
Aplinkotyra (2)Ekologija, špera
(4 puslapiai)
Atmosfera. Litosfera. Hidrosfera. Pasaulio žmonių populiacijos augimas ir aplinkos problemos. Populiacijos. Aplinkos monitoringas. Mityba. Biogenų balansas. Skaityti daugiau
Atmosferos apsauga (2)Ekologija, špera
(9 puslapiai)
Lokalinė ir globalinė atmosferos tarša, jos analizė. Dulkių ir aerozolių savybės, jų klasifikavimas ir nustatymas. Dispersiškumas. Autohezija. Adhezija. Abrazyvumas. Dulkių bei aerozolių koncentracijos nustatymas ir klasifikavimas. Klasifikacija. Svorinis. Optinis. Radioizotopinis. Indukcinis. Talpuminis. Pjezoelektrinis. Akustinis. Dujų nuo mechaninių teršalų valyti metodai, jų klasifikavimas. Klasifikacija. Nusodinimo kameros. Ciklonai. Ciklono aerodinaminis pasipriešinimas. Rankoviniai filtrai. Grūdėtieji filtrai. Elektrostatiniai filtrai. Šlapi oro valymo metodai. Tuščiavidūriai skrūberiai. Putų sluoksnio valymo įrenginiai. Ventūrio skrūberiai. Skaityti daugiau
Biologinės įvairovės vertinimasEkologija, špera
(26 puslapiai)
Įvadas. Biologinės įvairovės samprata. Biologinės įvairovės praradimas. Lietuvos biologinės įvairovės apžvalga. Augmenijos įvairovė, jos kaita ir ypatumai. Augmenijos kaita. Augmenijos savitumai. Grybijos įvairovė, kaita ir ypatumai. Gyvūnijos įvairovė, kaita ir ypatumai. Gyvūnijos įvairovė. Gyvūnijos kaita. Gyvūnijos savitumai. Ekosistemos ir biotopai. Miško ekosistemos. Pelkių ekosistemos. Pievų ekosistemos. Smėlynų ekosistemos. Hidroekosistemos. Vertingiausiosios Lietuvos ekosistemos. Biologinių išteklių naudojimas. Medienos ištekliai. Medienos išteklių naudojimas. Šalutiniai miško produktai. Valgomųjų grybų ištekliai. Vaistinių augalų ištekliai. Miško uogų bei vaisių ištekliai. Medžiojamieji gyvūnai. Rekreaciniai miško ištekliai. Žuvų ir vėžių ištekliai. Rūšių ir bendrijų raudonoji knyga Rūšių raudonoji knyga. Apsaugos režimas. Gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų apsauga. Saugomos teritorijos Saugomų teritorijų paskirtis ir sistema. Gamtinis karkasas. Europos Sąjungos (ES) saugomų teritorijų tinklas Natura2000. Natura2000 Lietuvoje. Europos Sąjungos (ES) buveinių ir paukščių direktyvos. Europinės svarbos buveinės Lietuvoje. Jūros buveinės. Smėlio seklumos. Deltos. Lagūnos. Rifai. Pajūrio ir žemyninių smėlynų buveinės. Užuomazginės pustomos kopos. Pajūrio smėlynų tyruliai. Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės. Gėlųjų vandenų buveinės. Ežerai su menturdumblių bendrijomis. Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis. Upių sraunumos su kurklių bendrijomis. Viržynų ir krūmynų buveinės. Pievų buveinės. Pelkių buveinės. Atodangų ir olų buveinės. Miškų buveinės. Ex-situ apsauga Botaninės kolekcijos. Zoologinės kolekcijos. Gyvūnų introdukcija ir reintrodukcija. Kertinės miško buveinės. Potenciali kertinė miško buveinė. Kertinių miško buveinių klasifikacija Pagrindiniai kertinių miško buveinių tipai. Bioįvairovės išsaugojimo strategija Bioįvairovės išsaugojimo Lietuvoje tikslai. Geosisteminio lygmens (in-situ) tikslai. Ekosisteminio lygmens (in-situ) tikslai. Rūšinio lygmens (in-situ) tikslai. Genetinio (vidurūšinio) lygmens (in-situ) tikslai. Genetinio (vidurūšinio) ir organizacinio lygmens (ex-situ) tikslai. Biologinės įvairovės išsaugojimo principai. Bendrieji biologinės įvairovės apsaugos principai Generacijų lygybės. Ekologinės lygybės. Valstybės pareigos. Specialieji biologinės įvairovės išsaugojimo principai. Bioįvairovės išsaugojimas miškų ir žemės ūkyje. Miškų biologinės įvairovės išsaugojimo nuostatos. Miškų biologinės įvairovės rodikliai. Svarbiausių miškotvarkos priemonių sistema miško masyvo lygyje. Priemonės, rekomenduojamos didinant miškingumą kraštovaizdyje ir atkuriant miškus. Priemonės, naudotinos vykdant melioraciją. Specialios priemonės biologinei įvairovei palaikyti ir didinti. Žemės ūkio biologinės įvairovės išsaugojimo nuostatos. Bendrosios biologinės įvairovės išsaugojimo žemės ūkyje nuostatos. Augalininkystės sektoriuje reikėtų laikytis šių nuostatų. Gyvulininkystės sektoriui turėtų būti būdingi šie požymiai. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Pušynai ir mišrūs miškai su pušimis. Kiti lapuočių miškai. Tinkamiausios tvarkymo priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Šlapieji miškai. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Šlapieji eglynai ir mišrūs miškai su eglėmis. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Pelkiniai pušynai ir beržynai. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Šlapieji plačialapių miškai. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Kertinės miško buveinės, susijusios su kraštovaizdžio elementais. Vandens telkinių pakrančių šlaitai. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Ežero arba šlapynės šlaitas. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Upelio šlaitas. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Lėkšti vandens telkinių krantai (užliejami miškai). Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Upės salpa. Kitos vandens veikiamos kertinės miško buveinės. Išdžiūsiančio vandens telkinio krantas. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Karbonatingos žemapelkės arba drėgnos pievos pakrašty.Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Bebravietė. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Nedidelės salos ir pusiasaliai vandens telkiniuose bei šlapžemėse. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Statūs šlaitai. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Kertinės miško buveinės, susijusios su pažaidomis ir miško sukcesija. Gaisravietės. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Medžiais apaugusios naudojamos arba apleistos pievos ir ganyklos. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Seniai užžėlusi medžiais apaugusi pieva arba ganykla. Medžiai milžinai. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Senas parkas. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Miško sala dirbamuose laukuose. Skaityti daugiau
Biosferos apsaugaEkologija, špera
(9 puslapiai)
Aplinkos tarša. Pagrindinės aplinkos taršos priežastys. Aplinkos taršos mažinimas. Chemikalų toksiškumas. Chemikalų toksiškumo priklausomybė nuo jų dozės. Chemikalų grupės poveikis. Sisteminis ir vietinis cheminių medžiagų poveikis. Veiksniai, veikiantys medžiagos toksiškumą. Toksiškų medžiagų poveikis embrionams ir vaikams. Atmosferos tarša. Tarša rūgštimi. Ozono sluoksnio ardymas. Klimato kaita. Šiltnamio dujos ir jų šaltiniai. Vandens tarša. Vandens taršos mažinimas. Taršos poveikis vandens telkiniams. Kietosios atliekos. Kietųjų atliekų atsikratymas. Energija. Akmens anglis. Nafta. Gamtinės dujos. Elektros energijos gamyba atominėse elektrinėse. Taršos mažinimas deginant iškastinį kurą. Elektros energija iš atsinaujinančių elektros šaltinių. Skaityti daugiau
Dirvožemio formavimasisEkologija, špera
(14 puslapių)
Anglies ciklas. Sieros ciklas. Fosforo ciklas. Azoto ciklas. Vandens ciklas. Sunkieji metalai dirvoje. Medžiagų apykaitos ciklai. Dirvožemio formavimasis. Dirvodaros procesai. Dirvodaros veiksniai. Dirvodaros (dūlėjimo) procesai. Dirvožemio mineralinės medžiagos. Dirvožemio junginiai. Dirvožemio teršimas. Procesai dirvožemyje: Adsorbcija. Suslėgimas. Difuzija. Erozija. Infiltracija. Dispersija. Lesivažas. Rūgštėjimas ir neutralizavimas. Įdruskėjimas ir druskų išplovimas. Karbonatų horizonto susidarymas ir išplovimas. Humifikacija. Mineralizacija. Oksidacija – redukcija. Dirvožemio kokybės rodikliai. Dirvožemio komponentai. Dirvožemio struktūra. Dirvožemio tankis ir poringumas. Dirvožemio profilis. Dirvožemio drėgmė. pH. Rūgštėjimas ir neutralizavimas. Dirvožemio rūgštingumo klasifikavimas. Rūgštėjimo priežastys. Buferingumas. Katijonų mainų talpa Katijonų ir anijonų sorbcija. Pasotinimas bazėmis (BSP). Dirvožemio kokybės nustatymo metodai. Poveikis. Teršalų poveikį lemia. Dirvožemio užterštumo cheminė medžiaga pavojingumo įvertinimas pagal koeficientą. Dirvožemio užterštumo laipsnio įvertinimas pagal užterštumo rodiklį. Dirvožemių klasifikacija pagal granuliometrinę sudėtį. Dirvožemio atstatymas, gerinimas ir valymas. Pesticidai. Rūšys. Pesticidų poveikis. Pesticidų migracija dirvožemyje. Pesticidų nustatymo metodai. Politinė dirvožemio kokybės valdymo ir kontrolės sistema. Tarptautinės dirvožemio kokybę kontroliuojančios organizacijos. Teisiniai aktai. Monitoringas. Skaityti daugiau
Dirvožemis ir ekosistemosEkologija, špera
(13 puslapių)
Atkuriamieji sklypai. Regioniniai parkai. Nacionaliniai parkai. Lietuvos saugomų teritorijų sistema ir gamtinis karkasas. Lietuvos Raudonoji knyga. Dirvožemis ir biosfera. Dirvožemio mineralai. Uolienų dūlėjimas. Dirvodaros veiksniai. Dirvožemio spalva. Dirvožemio granuliometrinė (mechaninė) sudėtis. Dirvožemio cheminė sudėtis. Humusas. Dirvožemio gyvieji organizmai (biota). Dirvožemio koloidai. Dirvožemio rūgštingumas. Dirvožemio tirpalai. Vandens režimas dirvožemyje. Oro režimas dirvožemyje. Šilumos režimas dirvožemyje. Dirvožemio naikinimas. Fizinė ir cheminė dirvožemio degradacija. Dirvožemio erozija. Apsauga nuo erozijos. Dirvožemio tarša. Skaityti daugiau
Ekologija (10)Ekologija, špera
(6 puslapiai)
Įvadas. Autekologija. Sinekologija. Landšaftų kraštovaizdžio ekologija. Inžinerinė ekologija. Žmogaus ekologija. Etnoekologija. Ekosistema ir jos komponentai. Ekosistemos pagrindinės funkcijos. Ekotopo komponentai. Biocenozė. Fitocenozė. Zoocenozė. Fitofagai. Zoofagai. Kaprofagai. Nekrofagai. Mikrobiocenozė. Ekosistemų klasifikacija. Ekotonas. Biomas. Tundra ir poliarinės sritys. Spygliuočiai ir mišrieji lapuočiai, vidutinės klimatinės zonos miškai. Vidutinių platumų miškai. Stepės. Dykumos. Dykumėjimo procesas pasaulyje. Lietingi tropikų miškai (hilėja). Mangrų miškai. Savanos, krūmai, kalnų miškai. Vandenynai. Žmogaus sukurtos ekosistemos. Populiacijos sąvokos samprata. Homeostazė. Vartotojų ir aukų populiacijos reguliacijos schema. Individų išgyvenimas. Populiacijų dinamika. Populiacijų tipai. Ekologinė niša. Ekosistemų sukcesija (kaita). Skaityti daugiau
Ekologija (11)Ekologija, špera
(6 puslapiai)
Ką tiria ekologija. Populiacijų savybės. Populiacijų dydžio reguliavimas. Gyvenimo strategijų įvairovė. Žmonių populiacijos gausėjimas. Kas yra biologinė bendrija. Bendrijos yra organizuotos. Ilgainiui bendrijos struktūra kinta. Kaip padidinti bendrijų biologinė įvairovę. Kas yra ekosistema. Energijos srautai ir medžiagų apytakos ratai. Globaliniai biogeocheminiai apytakos ratai. Skaityti daugiau
Ekologija (13)Ekologija, špera
(4 puslapiai)
Ekologijos samprata. Tyrimo metodai. Faktorinė ekologija. Žemės planetos sferos. Ekologiniai veiksniai. Organizmų tolerancija ekologiniams veiksniams. Ekologinis valentingumas. Ekologinių veiksnių komplektiškumas. Ekologinių veiksnių klasifikavimas. Abiotiniai ekologiniai veiksniai. Atmosfera. Šviesa. Temperatūra. Vėjas. Hidrosfera. Pedosfera. Biotiniai veiksniai. Biotiniai santykiai rūšies viduje. Santykiai tarp rūšių. Ekologinė niša. Biologiniai ritmai. Skaityti daugiau
Ekologija (26)Ekologija, špera
(12 puslapių)
Pasaulio pabaigos variantai. Darnus vystymasis. Ekologinė kultūra. Taikomoji ekologija. Populiacijų ekologija. Faktorinė (veiksnių) ekologija. Sinekologija. Paleoekologija. Neoekologija. Eksperimentas. Modeliavimas. Ekologinis modeliavimas. Galutinis modeliavimo rezultatas. Globalinė ekologinė ir ekonominė politika. Aplinka. Ekosfera. Hidrosfera. Atmosfera. Dirvožemis. Žemės pluta. Mikroorganizmai. Augalai dirvožemyje. Pedobiontai. Mezopelaginė zona. Betipelaginė zona. Abisalinės zonos. Stratosfera. Mezosfera. Termosfera. Atmosferos reikšmė. Aplinkos veiksniai ir jų poveikis gyviesiems organizmams. Aplinkos veiksnys. Abiotiniai veiksniai. Šviesamėgiai. Unksminiai. Kriofilai. Šaltakraujai. Aukšta ozono koncentracija. Sausumos augalai. Dirvožemio oras. Biotiniai (biologiniai) veiksniai. Trofiniai. Antropogeniniai veiksniai. Antropogeninis poveikis. Genotipas. Negenetinė adaptacija. Atsakomoji reakcija. Preadaptacija. Aklimacija. Elgsenos reakcijos. Fiziologinė ir biocheminė adaptacija. Morfologinė adaptacija. Koevoliucija. Koadaptacija. Fiziologinė homeostazė. Fiziologinė homeostazė. Konservatyvieji organizmai. Prisitaikymo ribos. Ekologine niša. Ekologiniai gyvųjų organizmų ritmai. Cirkadiniai ritmai. Sezoniniai ritmai. Trumpalaikiai ciklai. Ilgalaikiai ciklai. Ekologinės populiacijos. Nepriklausomos populiacijos. Pseudopopuliacijos. Populiacijai būdingos savybės. Elgsenos struktūra. Banda arba kaimenė. Didėjančiosiose populiacijos. Mažėjančiosioms populiacijos. Mirtingumas. Biologinis populiacijos prieaugis. Bendrasis populiacijos prieaugis. Populiacijos homeostazė. Skaityti daugiau
Ekologija (27)Ekologija, špera
(9 puslapiai)
Ekologijos samprata. Ekologijos mokslas skirstomas. Ekologijoje taikomi tyrimo metodai. Aplinka. Ekosfera. Litosfera. Hidrosfera. Atmosfera. Dirvožemis. Dirvožemį sudaro kietoji, skystoji ir dujinė dalys (fazės). Dirvožemyje gyvenantys organizmai. Hidrosfera. Vandenyje gyvenantys organizmai. Okeaninė sritis. Atmosfera. Troposfera. Stratosfera. Mezosfera. Termosfera. Aplinkos veiksnys. Aplinkos veiksnių suskirstymas aplinkos veiksnių suskirstymas pagal jų prigimtį. Pagal poreikį šviesai organizmai skirstomi. Pagal poreikį apšvietimo intensyvumui organizmai skirstomi. Kintant sezono fotoperiodui. Temperatūra - periodiškas. Šilumą mėgstantys ir jai reiklūs organizmai. Pagal gebėjimą palaikyti pastovią kūno temperatūrą organizmai skirstomi. Oras. Argonas. Vanduo. Pagal poreikį drėgmei augalai skirstomi į vandens augalus. Sausumos augalai skirstomi į. Vidutiniškai reiklūs drėgmei. Dirvožemis. Dirvožemio temperatūra. Biotiniai (biologiniai) veiksniai. Antropogeniniai veiksniai. Prisitaikymas. Genotipas. Fenotipas. Adaptacija. Negenetinė adaptacija. Atsakomoji reakcija. Adaptacijos rūšys. Ekologine niša. Populiacija. Tipai. Pagal sugebėjimą daugintis. Populiacijai būdingos savybės. Populiacijos lytinė struktūra. Elgsenos struktūra. Augalų populiacijos amžiaus struktūra. Gyvūnų populiacijos amžiaus struktūra. Populiacijos gausumas ir tankis. Skirtingų rūšių populiacijų tarpusavio santykiai. Ekologai išskiria šiuos skirtingų rūšių populiacijų, gyvenančių toje pačioje teritorijoje, tarpusavio santykius. Neutralizmas. Alelopatija. Amensalizmas. Konkurencija. Difuzinė konkurencija. Aktyvioji konkurencija. Antagonizmas. Parazitizmas. Grobuoniškumas. Hemiparazitizmas. Pusiau parazitai. Komensalizmas. Protokooperacija. Mutualizmas. Skaityti daugiau
