Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekologija>Biologinis nuotekų valymas
   
   
   
-45
naudingas +2 / nenaudingas -47

Biologinis nuotekų valymas

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Įvadas. Biologiniai valymo principai. Nutekamųjų vandenų valymas biofiltruose. Nutekamųjų vandenų valymas aerotankuose. Nutekamųjų vandenų valymas biologiniuose tvenkiniuose, laistymo ir filtracijos laukuose. Biologinis valymas anaerobiniuose įrenginiuose. Nutekamųjų vandenų valymo proceso pavyzdys. Išvados.

Ištrauka

Vandens ekologinė reikšmė yra labai didelė. Greta to, kad vanduo sudaro net apie 70% gyvų organizmų svorio, jis yra terpė svarbiems biologiniams procesams. Be to, įsigrauždamas vienoje vietoje ir susikaupdamas kitoje, vanduo skatina geologinius pokyčius. Jis išnešioja ištirpusias druskas bei dujas, taigi tarpininkauja paskirstant maisto medžiagas. Galų gale, svarbiausią vaidmenį ekosistemose vanduo atlieka kaip energijos pernešimo ir panaudojimo tarpininkas. Didžiulis energijos kiekis reikalingas ledui paversti vandeniu (80 gcal/g), vandens temperatūrai pakelti (1 gcal/g/laipsniui), jam išgarinti (563 gcal/g). Vadinasi, vanduo yra labai svarbus veiksnys, mažinantis temperatūros svyravimus, kuriuos sukelia kintantis patenkančios energijos kiekis.
Į organizmo medžiagas vanduo įsijungia fotosintezės metu. Organizmų skysčiuose (limfoje, kraujyje, virškinimo sultyse, vakuolių sultyse) vanduo daugiausiai yra laisvas, o ląstelėse, audiniuose - susijungęs su baltymais, kitais organiniais junginiais. Vanduo palaiko ląstelių ir audinių turgorą, išnešioja maisto medžiagas ir jų apykaitos produktus, padeda reguliuoti kūno temperatūrą ir daugelį kitų gyvybės procesų. Dės vandens stokos organizmų gyvybinės funkcijos sutrinka ir jie greit žūva. Tik ramybės būsenoje esančios kai kurios gyvybės formos (pvz. sporos, sėklos) apsieina be vandens.
Vartojant geriamąjį vandenį, kuris užterštas cheminėmis medžiagomis, net jei jų būtų ir labai mažas kiekis, galima rimtai ir ilgam laikui susirgti. Kai kurios vandenyje esančios cheminės priemaišos, taip vadinami kancerogenai, gali sukelti vėžį. Jei gyventojų aprūpinimo geriamuoju vandeniu taisyklės nėra pakankamai griežtos, labai išauga tikimybė susirgti vėžinėmis ligomis.
Vandens kokybė daugiausiai priklauso nuo aplinkos higieninės būklės. Pramonės, žemės ūkio, kitų veiklos sričių bei buitinės atliekos, patenkančios į aplinką, gali pabloginti ir vartojamo vandens kokybę. Todėl jo telkinių apsauga, ypač gerai išvystytos pramonės rajonuose, yra nepaprastai svarbi.
Vandens užterštumas vertinamas pagal:
gamtinius parametrus:
• fizikinius: temperatūra, spalva, suspenduotos dalelės ir kt.;
• mikrobiologinius: mikroorganizmai, bakterijos, virusai, pirmuonys ir kt.;
• cheminius: neorganiniai teršalai (druskos, sunkieji metalai), organiniai teršalai (pesticidai, angliavandeniai ir kt.);
teršalų kilmę:
• urbanistiniai: buitiniai nutekamieji vandenys, liūčių sukeltos nuoplovos, buitinių atliekų sąvartynai ir t.t.;
• pramoniniai: kietos ir skystos technologinės atliekos (cukraus, popieriaus gamyba ir kt.), produkcijos sandėliavimas (anglaivandeniliai, pramoninės atliekos), naudingųjų iškasenų gavyba (karjerai, šachtos);
• teršalai, susidarantys dėl intensyvių žemės ūkio kultūrų auginimo technologijų (trąšos, augalų apsaugos priemonės), organinių trąšų barstymas, žemės ūkio produktų perdirbimas (skerdyklos ir kt.);
teršalų pasiskirstymą laike:
• nuolatiniai: netinkamai sandėliuojamų ar palaidotų atliekų išplovimas ir teršalų skverbimasis į vandeningus grunto sluoksnius;
• atsitiktiniai: kanalizacijos tinklų avarijos, avariniai cisternų išsiliejimai ir kt.;
• sezoniniai: augalų apsaugos priemonės jų naudojimo laikotarpiu, medžiagos, apsaugančios autostradas nuo apledėjimo ir t.t.;
teršalų pasiskirstymą erdvėje:
• difuzinis: naudojant žemės ūkio chemines priemones;
• lokalizuotas: pramoninėse aikštelėse, sandėliuose, urbanistinės atliekos;
• linijinis: palei autostradas, geležinkelius, upes ir kt

Vanduo yra teršemas visokiais įmanomais veiksniai, o deja jį išvalyti būdų nėra labai daug ir deja jie yra labai sudėtingi ir brangūs. Mano darbo tikslas būtų pristatyti biologinį vandens valymas, jo procesus, veikimo principus, bei naudojamą įranga.

Nutekamojo vandens biologinio valymo veikimas pagrįstas mikroorganizmų veiklos intensyvumu ir panaudojimu užteršto vandens švarinimui. Todėl labai savrbu pažinti mikroorganizmų gyvenimo, dauginimosi ir mitybos dėsnius, taip pat jų santykius su aplinka.
Nutekamojo vandens biologinio valymo įrenginiuose vykstantys procesai iš esmės yra tokie pat, kaip ir savaime vykstantys natūralioje aplinkoje – vandens telkiniuose ir žemės paviršiuje. Tačiau žmogaus sukurtuose biologinio valymo įrenginiuose šie procesai vyksta žymiai intensyviau sudaromos palankesnės sąlygos.
Šiuolaikiniai biologinio valymo įrenginiai imituoja dviejose gamtinės aplinkos sudėtinėse dalyse – vandenyje ir žemėje vykstančius natūralius apsivalymo nuo teršalų procesus.
Dalies biologinio valymo įrenginių – biotvenkinių, aerotvenkinių, aerotankų, aerokanalų valomoji veikla primena vandens telkiniuose vykstančius savivalos procesus. Šiuose įrenginiuose mikroorganizmai aplinkoje esančius teršalus naudoja mitybai ir skaido juos į vandenį, anglies dvideginį, amoniaką ir kitus savaime pasišalinančius arba lengviau pašalinamus nekenksmingus arba mažiau kenksmingus junginius. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-03-12
DalykasEkologijos referatas
KategorijaEkologija
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis58.46 KB
AutoriusJuste
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasMažeikienė
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
FakultetasAplinkos inžinerijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Biologinis nuoteku valymas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Mažeikienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+2
-47
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą