Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekologija>Žmogaus įtaka kraštovaizdžiui
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Žmogaus įtaka kraštovaizdžiui

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Įvadas. Kraštovaizdis. Kraštovaizdžio samprata ir raida. Žmonių skaičiaus augimo, aplinkos išteklių naudojimo ir taršos sąveika. Miškų nykimas. Urbanizacija ir jos poveikis natūraliam kraštovaizdžiui. Bioįvairovė ir kraštovaizdis. Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimas. Gamtinis karkasas. Žmogaus veiklos pasekmės kraštovaizdžiui. Išvados.

Ištrauka

Kraštovaizdis apima visą šalies teritoriją ir erdvę – miestus ir miestelius, kaimų vietoves, miškus ir vandenis, stipriai įtakoja visuomenės gyvenimą ir veiklą, jis yra tautinio identiteto pamatas ir gyvenimo kokybės dalis. Kraštovaizdžio savasties ir sampratos, kaip dinamiškai besivystančio reiškinio, suvokimas, jo apsauga, tvarkymas ir formavimas tenkinant ekonominius, socialinius, kultūrinius, ekologinius ir estetinius visuomenės poreikius yra vienas iš prioritetinių valstybės tikslų, nurodytų Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje ir kituose šalies plėtros dokumentuose.
Kraštovaizdis – tai žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų ir reljefo, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvūnų organizmų) ir antrapogeninių (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų ir informacinio lauko) komponentų, susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys.
Gražus ir ekologiškas kraštovaizdis džiugina kiekvieno akį, tačiau ne kiekvienas žmogus supranta, jog visiems reikia stengtis, kad jį tokį išlaikytume. Žmonės yra pagrindiniai veikėjai kuriant ekologiškai tvarkingą pasaulį. Kad ateinančioms kartoms išsaugotume žemę, turime taupiai naudoti jos turtus, neteršti aplinkos.
Žmogus galbūt yra geologiniu ir ekologiniu požiūriu reikšmingiausia kadanors egzistavusi rūšis, labiausiai veikianti aplinką. Kaip rūšis žmonija pakeitė aplinką taip, kad daugelyje pasaulio vietų neliko natūralaus kraštovaizdžio. Žmogus pergabena daugiau medžiagos žemėje negu visi gamtinės erozijos veiksniai. Be to, žmogus skurdina dirvožemį, vandens ir kuro išteklius, sukelia potvynius ir sausras, gamina atliekas ir sukelia šiltnamio efektą – taip trikdoma planetos dinamikos pusiausvyra ir keičiamas kraštovaizdis. Siekiant užtikrinti ateinančioms kartoms klestinčią ateitį, reikia ieškoti vis daugiau maisto medžiagų, energijos, vandens, rūdos ir medžiagų statyboms. Tačiau taip pat būtina ir racionaliai valdyti esamus išteklius ir saugoti mus supančią aplinką.
Aplinkos tarša daugiausia lemia aplinkos būklės kokybę ir jos pokyčius. Šie dalykai glaudžiai susiję su žmonių skaičiaus augimu, neracionaliu ir vis intensyvėjančiu daugumos žmonijai svarbių išteklių naudojimu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2012-01-06
DalykasEkologijos namų darbas
KategorijaEkologija
TipasNamų darbai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai1
Dydis38.9 KB
AutoriusGiedrut_e
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2011 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasZ. Sideravičienė
Švietimo institucijaŽemaitijos kolegija
FakultetasRietavo vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word 2007 Zmogaus itaka krastovaizdziui [speros.lt].docx
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Namų darbai
  • 13 puslapių 
  • Žemaitijos kolegija / 2 Klasė/kursas
  • Z. Sideravičienė
  • 2011 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą