Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekologija>Atsinaujinantys energijos šaltiniai (9)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Atsinaujinantys energijos šaltiniai (9)

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647484950515253545556575859606162636465666768697071
Aprašymas

Įvadas. Saulės energija. Saulės energijos charakteristika. Saulės energijos potencialas Lietuvoje. Saulės elementai. Saulės elemento veikimo principas ir konstrukcija. Saulės elemento charakteristikos. Saulės elementų panaudojimo sritys ir būdai. Saulės elementų ekonominiai aspektai. Saulės šiluma. Saulės šildymo sistemų rūšys. Centralizuotos rajoninio šildymo sistemos. Saulės kolektoriai. Akumuliatorius. Saulės šilumos ekonominiai aspektai. Saulės šilumos elektros technologijos. Pasyvus saulės šildymas. Vėjo energija. Vėjo energija Europoje – 70 000 MW 2010 m. Vėjo energijos charakteristikos. Vėjo energijos ištekliai Lietuvoje. Jėgainių tipai. Vėjo jėgainės Lietuvoje. Vėjo turbinos įtaka aplinkai. Vėjo energijos ekonominiai ir socialiniai aspektai. Hidroenergetika. Lietuvos Mažosios hidroenergetikos istorinė raida. Mažosios hidroelektrinės. Svarbiausi hidroelektrinių tipai. Hidroelektrinių klasifikacija. Statusas, privalumai ir trūkumai. Hidroenergijos ištekliai ir jų panaudojimas. Vanduo – energijos nešėjas. Vandens galios tyrinėjimai. Lietuvos mažosios hidroenergetikos ateitis. Mažosios hidroenergetikos plėtra. Lengvatos mažoms HE ir nauda. Bangų ir potvynių energija. Potvynių energija. Bangų energija. Bioenergija. Biomasė. Biodujos. Biodujos Lietuvoje. Biodujų jėgainės. Biodegalai. Biodyzelino pranašumai. Biodegalų perspektyvos. Geoterminė energija. Geoterminės energijos chatakteristika. Geoterminių išteklių klasifikacijos. Aukštos temperatūros technologijos. Vidutinės temperatūros technologijos. Žemos temperatūros technologijos. Geoterminė energija Lietuvoje. Aplinkosauginiai ir ekonominiai aspektai. Lietuvoje įgyvendinti atsinaujinančių energijos išteklių projektai. Šiaudais kūrenami katilai. Energetinių augalų naudojimas kurui. Medienos atliekų ruošimas ir naudojimas kurui. Bendrovės "Vilniaus energija" 60 MW galios biokuro katilas. Biodegalų gamyba ir vartojimas. Bioetanolis. Biodyzelino gamintojai. Saulės kolektorių sistemos šiltam vandeniui ruošti Veisiejų verslo ir techonologijų mokykloje. Išvados.

Ištrauka

Šiuo metu visame pasaulyje vis didesnis dėmesys ir pastangos tiekiamos į atsinaujinančios energijos išteklių ( AEI ) panaudojimo galimybes. Dėl geografinės padėties , relijefo bei gamtinių ypatybių Lietuvoje nagausu energijos išteklių todėl dėmesį koncentruosime į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kurių platesnis panaudojimas įgalina gaminti energiją, mažinti poveikį aplinkai. Ši aplinkybė, atsižvelgus, Kyoto protokolo reikalavimus bei ES aplinkosaugos politiką Lietuvai, yra ypač aktuali.
Atsinaujinančių energijos išteklių sunaudota ( įskaitant durpes ) 1998m – 7,26 TWh, 2002m – 7,80 TWh, 2002m – 8,30 TWh, oelektros energijos atitinkamai pagaminta ( tik hidroelektrinė ): 0,41 TWh, 0,339 TWh ir 0,35, TWH.
Daugiausia AEI suvartojama individualiems gyvenantiems namams šildyti ( ypač kaimo vietovėse). Šiuo metu šalyje jau įrengta apie 350 MW galios mediena ar jos atliekomis bei šiaudais kūrenamų katilinių, tiekiančių šilumą stambiems vartotojams.
Lietuvoje yra nemažai galimybių plėtoti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir taip pat papildomai pagaminti apie 10 TWh energijos. Siekiama, kad AEI dalis bendrajame pirminės energijos balanse 2010m. sudarytų iki 12% . Tai vienas iš pagrindinių Lietuvos energetikos strateginių tikslų, nurodomų Nacionalinėje energetikos strategijoje ( NES ) ir jis yra realiai įgyvendinamas.
Šalyje atsinaujinančių ir energijos išteklių naudojimo veiklą ir jos plėtros pagrindinius klausimus reglamentuoja LR energetikos įstatymas , LB biokuro įstatymas, LR elektros energetikos įstatymas, LR šilumos ūkio įstatymas bei šių įstatymų lydimieji teisės aktai.
2001m įsigaliojo Europos parlamento ir tarybos direktyva 2001/77/EC " Elektors energijos gamybos , naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, vidaus elektros rinkoje skatinimas". Ši direktyva ES šalims narėms nustato tikslą, kad iki 2010m. AEI dalis šalies kuro balanse sudarytų 12% , o pagaminta iš šių išteklių elektros energijos dalis – 22,1% visos šalyje suvartojamos elektros energijos.
Pagal suderintus įsipareigojimus, vygdant Europos parlamento ir Tarybos direktyvą, Lietuvoje 2010m. iš atsinaujinančių energijos išteklių ( " žalioji elektros energija" ) turi būti pagaminta 7%
Šalyje suvartojamos elektros energijos. Tai nėra labai didelis įsipareigojimas, įrašytas toje pačioje direktyvoje.( 1 Pav.)
Įvertinus tai, kad bendroji elektros energijos gamyba 2010m prognozuojama apie 13TWh, " žaliosios elektros energijos" dalis turės sudaryti apie 0,9 TWH.2002m. " žaliosios energijos"
dalis sudarė apie 3,7% ( įskaitant pagaminta Kauno HE ) nuo bendros elektros energijos gamybos apimties. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-04-22
DalykasEkologijos kursinis darbas
KategorijaEkologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis68 puslapiai 
Literatūros šaltiniai20
Dydis4.07 MB
Autoriusnanda
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasČyras
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
FakultetasVerslo vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Atsinaujinantys energijos saltiniai (9) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 68 puslapiai 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Čyras
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą