Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekologija>Atliekų tvarkymas Lietuvoje
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Atliekų tvarkymas Lietuvoje

  
 
 
12345678910111213141516171819
Aprašymas

Pagrindiniai terminai ir sąvokos. Įvadas. Atliekos. Atliekų tvarkymo politika Lietuvoje. Esamos atliekų tvarkymo būklės analizė. Stiprybės. Trūkumai. Pagrindiniai atliekų tvarkymą reglamentuojantys dokumentai. Atliekų tvarkymo prioritetai. Atliekų tvarkymo valstybinis reglamentavimas. Aplinkos ministerijos funkcijos. Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos. Ūkio ministerijos funkcijos. Žemės ūkio ministerijos funkcijos. Apskričių viršininkų funkcijos. Savivaldybių funkcijos. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymas. Pakuočių surinkimo rodikliai Lietuvoje. Gamintojų ir importuotojų pareiga tvarkyti pakuotes ir pakuočių atliekas. Pardavėjų pareiga surinkti pakuotes ir pakuočių atliekas. Vartotojų pareiga. Asbesto atliekų keliama rizika. Asbesto likvidavimas. Asbesto šalinimo programos tikslas ir uždaviniai. Išvados. Priedai (1 psl.)

Ištrauka

Atliekos tai – bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas (gyventojas, įmonė arba organizacija) atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti.
Buitinių, tame tarpe pavojingų atliekų, kiekis auga grėsmingais tempais visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuva. Surinktų komunalinių atliekų kiekio tenkančio vienam gyventojui, kaita Lietuvoje 2004 – 2007m pavaizduota 1 priede. Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad atliekos yra be galo svarbi problema, kuriai turėtų būti skiriama daugiau dėmesio. Kadangi vis didėjantis atliekų kiekis kelia pavojų ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai. [1]
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymas – aktuali su atliekų tvarkymu susijusi aplinkosaugos problema. Šiuo metu Lietuvoje vis dar nemaža pakuočių atliekų dalis patenka į komunalinių atliekų srautą. Pripažįstama, kad pakuočių atliekų surinkimas ir pirminis rūšiavimas daugiausia priklauso nuo visuomenės sąmoningumo, todėl šiame procese ypač didelis dėmesys turi būti skiriamas gyventojų švietimui.
Lietuvai įstojus į Europos sąjungą, asbesto poveikio prevencijos aktualumas labai išaugo. Daugelyje ES valstybių ir ypač naujosiose šalyse narėse trūksta specifinių žinių ir bendro supratimo apie asbestą ir jo keliamą pavojų sveikatai. Asbesto likvidavimo problema Lietuvoje ypač aktuali, nes jo yra beveik visuose tarybiniu laikotarpiu statytų pastatų stoguose, katilinėse, šiluminėse trasose. [2]


Visas atliekas galima suskirstyti į dvi dideles grupes: pavojingąsias ir nepavojingąsias atliekas. Nepavojingosios atliekos skirstomos į: organines, mineralinių žaliavų, buitines, statybinių medžiagų ir kitas nepavojingas atliekas, antrines žaliavas, gatvių bei kelių sašlavas. Pavojingosios atliekos pagal numatomus jų tvarkymų būdus skirstomos į tris grupes: degintinas, tvarkytinas cheminiais ir fizikiniais būdais bei deponuotinas. Šiai grupei priskiriamos naftos ir emulsijų atliekos, odų ir kailių išdirbimo dumblas su chromu, dervos, klijai latekso ir kitos atliekos.
Deponuojamos aplinkoje, atliekos tampa taršos šaltiniu, sukeldamos tokias pagrindines aplinkos problemas kaip gruntinio vandens, dirvožemio taršą, pavojingų medžiagų kaupimąsi gyvuosiuose organizmuose, mutageninį, kancerogeninį, embriotoksinį poveikį žmonių sveikatai.
Atliekos klasifikuojamos pagal agregatinį būvį, buvusią paskirtį, pagal jas sudarančias medžiagas, chemines savybes, buvusio panaudojimo sritį (Priedas nr.3). Tokia atliekų klasifikacija leidžia ieškoti naujų perdirbimo, antrinio panaudojimo ar saugaus deponavimo būdų.
Šiandien plačiausiai naudojami kietųjų atliekų šalinimo būdai – deginimas ir gabenimas į sąvartynus – turi didelių trūkumų. Pirma, grunto paviršius, ant kurio suverčiamos atliekos, ribotas, antra, prižiūrint šį grunto paviršių reikia griežtai laikytis sanitarinių reikalavimų, kitaip jos nuolat kels pavojų. Atliekų deginimas, kad ir pačiomis moderniausiomis priemonėmis, taip pat turi trūkumų.
Atliekų deponavimas – atliekų laikymas kontroliuojamame sąvartyne su specialiomis paviršinio ir požeminio drenažo sistemomis, dviguba membrana, stebimų gręžinių tinklu ir kitais inžineriniais įrenginiais, kurių paskirtis – kuo daugiau sumažinti teršalų prasiskverbimo į aplinką pavojų. [11]
Žaliavų išgavimas – būdas kuomet atliekos gali būti perdirbamos į antrines žaliavas, arba jų šilumos kiekis panaudojamas energijos gavybai. Perdirbimas - tai procesai, leidžiantys pakartotinai panaudoti perdirbtas atliekas. Didžiąją jų dalį sudaro pakuočių atliekos. Žinomiausias to įgyvendinimo būdas - atliekų rūšiavimas pagal medžiagas, iš kurių jos pagamintos. Biologinis perdirbimas - Organinėms atliekoms, tokioms kaip augalinės liekanos, maisto atliekos, popieriniai produktai, kur medžiagos skaidomos mikroorganizmų. [13]
Atliekų tvarkymo principų hierarchija klasifikuojama taikant esminį atliekų minimizavimo kriterijų. Pagrindinės strategijos yra atliekų mažinimas, pakartotinis panaudojimas bei perdirbimas. Atliekų tvarkymo principų piramidė pavaizduota prieduose (2priedas). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-03-31
DalykasEkologijos referatas
KategorijaEkologija
TipasReferatai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai13 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis267.11 KB
AutoriusJolanta
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasMedicinos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Atlieku tvarkymas Lietuvoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 16 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą