Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekologija>Ekologijos metodai
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Ekologijos metodai

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Įvadas. Ekologinis monitoringas. Lauko stebėjimų planavimas. Stebėjimo vietos parinkimas. Aplinkos fonas. Socialinis – ekonominis monitoringo kriterijus. Lauko stebėjimų optimizacijos uždavinys. Ekologinio monitoringo tikslas, pagrindiniai uždaviniai. Ekologinio monitoringo struktūra ir objektai. Integruotas ekosistemų monitoringas. Ekologinės informacijos sistema. Eksperimentas. Eksperimento vieta ekologiniuose tyrimuose. Eksperimento tipai. Reikalavimai eksperimentams. Klasikinio eksperimento pavyzdys ir reikšmė. Modeliavimas. Ekologinio modeliavimo vystymasis. Modeliavimo etapai. Modelių klasifikacija. Modelių tipai ir charakteristikos. Aprašomieji modeliai. Fizikiniai modeliai. Simboliniai modeliai. Imitaciniai (procedūriniai) modeliai. Modelių panaudojimas. Sprendimo procesas ir modelių vaidmuo. Bendra sisteminio tyrimo schema. Išvados.

Ištrauka

Ekologija tyria santykius, egzistuojančius tarp tos pačios bei skirtingų rūšių individų ir tarp organizmų ir aplinkos. Tam tikra abiotinė, fizinė ir cheminė aplinka bei joje gyvenantys augalai, gyvūnai ir mikroorganizmai sudaro ekosistemą. Ekosistema yra ypatingas ekologijos tyrimų objektas, o jų struktūros ir funkcijų įvertinimas – svarbiausias ekologo uždavinys.
Ekologinių objektų ir procesų modeliavimo istorija susijusi su matematiniais modeliais. Matematikos taikymas klasikinėje ekologijoje ilgą laiką buvo susijęs su biologijos matematizacija. Pagrinde tai antrojo dešimtmečio V. Volteros ir A. Lotkos darbai. V. Voltera sukūrė populiacijos dinamikos teoriją, parodžiusią diferencialinių lygčių motodo efektyvumą, aprašant ekologinius ir biologinius procesus. Matematinė teorija, aprašyta supaprastinant, populiacijų dinamikai pasirodė diskutuotina. Tiesa, kai kurie eksperimentai, atlikti G. F. Gauzės 1930 m. bandymais su bakterijomis, patvirtino atskiras jos išvadas. V. Volteros darbas "Kovos už būvį matematinė teorija" buvo stimulu kitiems darbams ekologijos ir biologijos srityse.
Sisteminis modeliavimas – tai vienas iš pagrindinių sisteminės analizės būdų. Tai praktika orientuotas sistemų tyrimo būdas kartu turintis ir visą eilę priemonių, tyrimo metodų, konstruojant sudėtingas ir labai sudėtingas sistemas.
Sisteminė analizė apjungia ir matematinio modeliavimo metodus, formalizuoto modeliavimo elektroninių skaičiavimo smašinų ( ESM ) pagalba kartu su neformalizuotais modeliavimo elementais, o taip pat, kas labai svarbu, specifinę jų sisteminę sintezę, kurią mes vadiname sisteminiu modeliavimu.
Ekosistemų sisteminę analizę pavyko atlikti tik apie 1960 m., pradėjus ekologijoje naudoti ESM ir sukūrus sudėtingų gamtinių sistemų modeliavimo metodus.
Aštuntajame dešimtmetyje atlikti žymesni tyrimai, ekosistemų modeliavimo darbai, kurie padėjo sisteminiam paradigmui ( tai teorinių ir metodinių prielaidų, kuriomis remiasi konkretus mokslinis tyrimas, visuma ) įsitvirtinti ekologijoje. Jis remiasi ekosistemos koncepcijos kentekstu ir yra pagrindas šiuolaikinės ekologijos tyrimams. Iš ekosistemos koncepcijos pagrinėjų galima paminėti M. Deilą, K. Vaitą, D. Gudalą, D. Reichlą, R. O’Neilą, V. Fiodorovą ir kitus ekologus.
Matematiniais modeliais tiriama ne tik populiacijų gausumo dinamika, bet ir jų genetinė struktūra. Šios krypties tyrimų pradininkai buvo A. Fišeris, S. Raitas, R. Holdeonas, S. Četverikovas.
Devintame dešimtmetyje, įdiegus naujus ekologinių tyrimų metodus, atsirado naujos ekologijos šakos – genetinė, žmogaus ir socialinė, etinė ekologija, radioekologija, termoekologija ir kt.
1. Ekologinis monitoringas
Ekologinis monitoringas – tai sistemingas aplinkos bei jos komponentų būklės ir kitimo stebėjimas, antropogeninių pokyčių vertinimas ir prognozė.
Lauko stebėjimo metodas užima ypatingą vietą: yra pirminis pagrindinis informacijos tiekėjas ne tik ekologijos mokslui, bet ir daugeliui mokslo disciplinų.
Stebėjimų pobūdis priklauso nuo tikslo, finansavimo, lauko stebėjimų vietos, laiko, mėginių skaičiaus nustatymo. Sprendimo priėmimui taikomas optimizavimo metodas.

Lauko stebėjimų metu nustatomi šie pagrindiniai ekosistemos parametrai ir charakteristikos:
1. Ekosistemos tipas.
2. Ekosistemos rūšinis sąstatas.
3. Ekosistemos struktūra. Sistemos elementų hierarchija.
4. Energijos, medžiagų srautai.
5. Populiacijos charakteristikos: vidutinė populiacijos biomasė, vidutinis populiacijos tankumas, amžinė struktūra, lytinė struktūra, gimstamumas, mirtingumas bei produktyvumas.
6. Charakteristikų fluktuacijų priklausomybė nuo sezono.
7. Abiotinės sąlygos: fizinės, cheminės.
Ši sukaupta informacija sudaro pagrindą pilniems ekosistemų funkcionavimo dėsningumų tyrimams. Sistemos elementų dinamikos, reiškinių, procesų aprašymas – modeliavimo reikalas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-11-25
DalykasEkologijos referatas
KategorijaEkologija
TipasReferatai
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai1
Dydis105.82 KB
Autoriusjustina
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2008 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasDoc. Dr. K. Bučys
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasGamtos ir matematikos mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ekologijos metodai [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 19 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • Doc. Dr. K. Bučys
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą