Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekologija>Priemonės miškų būklei gerinti: Gegužinės ir Paežerio girininkijos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Priemonės miškų būklei gerinti: Gegužinės ir Paežerio girininkijos

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243
Aprašymas

Įvadas. Pagrindiniai teisiniai dokumentai, reglamentuojantys miškų apsaugą. Miškų sanitarinė apsauga. Miškų sanitarinės apsaugos organizavimas. Miškų apsaugos nuo kenkėjų ir ligų priemonės. Miško želdinių apsauga nuo laukinių gyvūnų. Miškų priešgaisrinė apsauga. Miškų degumo ir gaisringumo klasės. Miško gaisrų rūšys ir jų gesinimo būdai. Miškų priešgaisrinės apsaugos organizavimas. Miškų priešgaisrinės apsaugos priemonės. Miškų apsauga nuo pažaidų. Miško pažaidų rūšys. Miškų apsaugos nuo pažaidų organizavimas. Miškų atkūrimas. Europos sąjungos parama miškams apsaugoti ir atkurti. Darbo tikslas ir uždaviniai. Tyrimo objektas ir metodika. Tyrimo objektas. Metodika. Darbo rezultatai. Miškų sanitarinės apsaugos gerinimas gegužinės ir Paežerio girininkijose. Miškų priešgaisrinės apsaugos gerinimas gegužinės ir Paežerio girininkijos. Miškų apsaugos nuo pažaidų gerinimas gegužinės ir paežerio girininkijose. Miškingumo didinimo galimybės gegužinės ir Paežerio girininkijose. Rezultatų aptarimas. Išvados. Summary.

Ištrauka

Miškas, ypač Lietuvoje, neturtingoje kitų strateginių gamtinių energetinių resursų, yra didelis nacionalinis turtas, užimantis 32,7 proc. [4] sausumos teritorijos. Jis ne tik teikia medieną ir kitus miško produktus, bet ir yra esminis ekologinės pusiausvyros faktorius: sudaro daugelio gyvūnijos ir augmenijos rūšių buveines, stabdo dirvos eroziją, absorbuoja anglies dvideginį bei grynina orą, saugo gruntinius ir paviršinius vandenis, suteikia galimybę miesto ir kaimo gyventojams poilsiauti.
Lietuvos teritorija nėra tolygiai apaugusi mišku. Daugiau nei 78 proc. [8] miškų yra natūraliai augantys, kita dalis – sodinti. Miškingiausia yra pietrytinė šalies dalis, kurioje vyrauja nederlingi smėlingi dirvožemiai. Mažiausiai miškinga Vidurio ir Vakarų Lietuva, nes vyrauja derlingi priemolio dirvožemiai, labiausiai tinkantys žemės ūkiui.
Miškas - tai nacionalinis turtas, kuris privalo būti išsaugotas ateities kartoms, tenkindamas ekologines, ekonomines bei socialines visuomenės reikmes. Apie 70 proc. [4] valstybinių miškų yra ūkinės paskirties, kuriuose subrandinta mediena kertama ir parduodama, o už ją gautos lėšos panaudojamos miškui atkurti, apsaugai nuo gaisrų ir miško kenkėjų, kelių remontui, rekreacijai ir kt.
VĮ Panevėžio miškų urėdija yra viena iš didžiausių urėdijų Šiaurės Lietuvoje. Bendras urėdijos plotas – 79,3 tūkst. ha. Urėdija administruoja 39,2 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų ir 26,4 tūkst. ha privačių miškų. Urėdijos teritorijos miškingumas – 33,4 proc., o Panevėžio rajone – 34,2 proc. [16]. Urėdijoje yra 14 girininkijų. Tyrimui pasirinkau dvi, esančias arčiausiai Panevėžio miesto: Gegužinės ir Paežerio. Šioms girininkijoms priklausantys miškai yra pagrindiniai Panevėžio priemiestiniai miškai.
Gegužinės girininkijoje apie 3 proc. užima saugomos teritorijos, yra išskirti 48 ha rekreaciniai miško sklypai, išskirtos 5,3 ha plote potencialios miško kertinės buveinės, rytiniame Lėvens krante - 7,4 ha Gasparėlių miško parkas [36]. Tai mėgstama poilsio vieta ne tik Bernatonių gyvenvietės, bet ir Panevėžio miesto gyventojų. Saugomi senkapiai, Partizanų kryžius, 1863 m. sukilėlių kapai. Pakuodžiupių kaime, netoli Broniaus Šybo sodybos auga dvylikos kamienų kadagys - respublikinės reikšmės paminklas. Kareiviškių kaimo pakraštyje, pamiškėje auga 1863 m. sukilimo liudininkė – Kareiviškių pušis [46].
Paežerio girininkijoje saugomos teritorijos užima apie 12 proc. Yra išskirtos 19 ha plote kertinės miško buveinės ir 5 ha plote – potencialios kertinės miško buveinės [45]. Miškuose peri paukščiai, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą: juodieji grandai, vištvanagiai, gervės ir kt. Saugoma Paminklinė pušis.


Pirmoji Miško apsaugos stotis buvo įkurta 1968 m. Ne kartą keitėsi jos pavadinimas ir pavaldumas. Nuo 2003 – 01 – 02 vadinama Miško sanitarinės apsaugos tarnyba. Internetinės svetainės adresas http://www.msat.lt. Tikslūs internetiniai adresai yra pateikti naudotos literatūros sąraše. Šiuo metu ji priklauso Aplinkos ministerijai ir yra finansuojama iš valstybės biudžeto. Miško sanitarinės apsaugos tarnyba vykdo vyriausybės patvirtintą Miško sanitarinės apsaugos programą, sudarytą 15 metų.
Pagrindinės šios tarnybos funkcijos:
1) sekti visų nuosavybės formų miškų sanitarinę būklę, fiksuoti svarbiausias ligas ir kenkėjus; organizuoti bei vykdyti detalius miško patologijos tyrimus; rinkti ir analizuoti informaciją apie abiotinius, ligų, vabzdžių ir žvėrių pažeidimus; prognozuoti ligų sukėlėjų, kenkėjų invazijas; kontroliuoti norminių aktų reikalavimų laikymąsi ir miško apsaugos priemonių įgyvendinimą, analizuoti ir teikti pasiūlymus dėl lėšų miškų apsaugai panaudojimo;
2) formuoti miško sanitarinės apsaugos profilaktinių ir naikinamųjų priemonių sistemą; organizuoti, koordinuoti bei dalyvauti likviduojant masinio pakenkimo židinius; rengti instrukcijas, rekomendacijas, reglamentus miško apsaugos klausimais; dalyvauti rengiant nutarimų, įsakymų ir kitų norminių aktų projektus;
3) diagnozuoti miško patologiją sukeliančius veiksnius, konsultuoti ir teikti rekomendacijas miško sanitarinės apsaugos klausimais urėdijoms, nacionalinių parkų direkcijoms, miško savininkams ir kitiems miškų valdytojams; tirti, propaguoti bei diegti naujas pažangias miško sanitarinės būklės gerinimo, apsaugos nuo ligų ir kenkėjų technologijas; bendradarbiauti keliant urėdijų, nacionalinių parkų specialistų, privačių miško savininkų kvalifikaciją sanitarinės apsaugos klausimais; informuoti visuomenę ir suinteresuotas institucijas apie Lietuvos miškų sanitarinę būklę, vykdomas miško sanitarinės apsaugos priemones [19].
Miškų urėdijos, pasibaigus kalendoriniams metams, užpildo Miškų sanitarinės būklės ataskaitą (10MŪ forma) ir siunčia Miško apsaugos stočiai, kuri sudaro visų miškų urėdijų bei nacionalinių parkų 10MŪ formų suvestinę. Suvestinė pateikiama Miškų ir saugomų teritorijų departamentui prie Aplinkos ministerijos bei Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [14]. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-12-09
DalykasEkologijos diplominis darbas
KategorijaEkologija
TipasDiplominiai darbai
Apimtis41 puslapis 
Literatūros šaltiniai53 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis1.03 MB
AutoriusArturas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasK. Aukselis
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasGamtos mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Priemones misku buklei gerinti Geguzines ir Paezerio girininkijos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 41 puslapis 
  • Šiaulių Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • K. Aukselis
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą