Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekologija>Aplinkosaugos ypatumai ekonomikos aspektu
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Aplinkosaugos ypatumai ekonomikos aspektu

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243
Aprašymas

Įvadas. Aplinkosauginė ekonomika. Aplinka ir etika. Ekonomikos augimas, gyventojų gausėjimas ir aplinka. Natūralių gėrybių įvertinimas. Aplinkosaugos sistema Lietuvoje. Aplinkosauginė politika. Poveikio aplinkai vertinimas. Taršos leidimai. Lietuvoje mokami mokesčiai už aplinkosaugą. Mokesčio už aplinkos teršimą metodika. Mokesčio apskaičiavimas už aplinkos teršimą gaminių ir pakuotės atliekomis. Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika. Natūralaus hidrografinio tinklo keitimas ir hidrologinio režimo pažeidimai bei durpynų naikinimas. Žalos ir nuostolių, padarytų sunaikinus ar sužalojus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų rūšių gyvūnus, augalus, grybus ir jų buveines, skaičiavimo metodika. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai. Išvados.

Ištrauka

Per pirmuosius kelis milijonus žmonių egzistavimo metų jų buvo nedaug, todėl ir įtaka aplinkai buvo nedidelė. Po XVIII amžiuje įvykusio pramoninio perversmo žmonių populiacija ėmė gausėti ypač sparčiai - eksponentiškai. Žemdirbiai ėmė naudotis šiuolaikiniais mechanizmais, patobulėjo medicina, ir žmonių populiacija ėmė taip gausėti, kad mūsų planetoje kasmet padaugėja po 90 mln. žmonių. Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, XXI a. pabaigoje žmonių populiacija pasieks arba net prašoks 10 milijardų ribą.
Šiuo metu yra du požiūriai į ekologiją, sprendžiantys žmonijos ir gamtos tarpusavio santykio problemas. Šie santykiai priklauso nuo taisyklių, kuriuos nustato pats žmogus. Jis remdamasis savo protu, galinga socialine organizacija ir technologijomis yra laisvas nuo gamtos veikiančių dėsnių. Atsiradusias problemas manoma galima išspręsti įvedant naujas technologijas, modernizuojant gamybą. Gamtos dėsniai neturi trukdyti žmonijos mokslo ir technikos progresijai – antropocentrinis (technokratinis). Kitu požiūriu žmogus, kaip biologinė rūšis ir jo žinojimas priklauso nuo biologinių dėsnių ir santykių su gamta. Žmonių vystymasis yra dalis gamtos dėsnių, kur veikia ekologinių ribų negrįžtamumo ir atrankos dėsniai. Įvairios gamtos supančios problemos yra sukeltos žmogaus ūkinės veiklos, kuri pažeidė biosferos reguliavimo funkcijas. Žmonijos progresas ribojimas. Šis požiūris skiriasi nuo pirmo tuo, kad ekologijos imperatyvas arba reikalavimas paklusti gamtos ir ekologiniams dėsniams - biocentrinis arba ekocentrinis. Šiuo požiūriu ekologijos centre yra gyvosios gamtos būklė ir stabilumas.
Pagrindinį ekologijos apibrėžimą pateikė vokiečių ekologas Eugene Odum (1986) ekologija tarp disciplininė žinių sritis apie daugelio lygmenų sistemų sandarą, egzistavimą gamtoje ir visuomenėje jų tarpusavio sąveiką. Ji tiria įvairių lygmenų sistemas, sąveika tarp biotos ir negyvosios gamtos. Šiuolaikinės viena iš pagrindinių ekologijos skyrių yra taikomoji ekologija, kuri nagrinėja didelį disciplinų kompleksą, susijusį su įvairiausia žmogaus veikla, formuoja ekonomikos ekologijos kriterijus, tiria žmogaus antropogeninės (ūkinės) veiklos poveikį ir mechanizmus, seka veiklos kokybę, resursų normatyvus (Petraitis, 2005).
Aplinkosaugininkai mano, kad dabartinė ekonomika nesugeba susitvarkyti su šių dienų "realiomis" problemomis, todėl reikalinga "nauja" arba "alternatyvi" ekonomika, tai yra aplinkosaugos ekonomika, kuri pradėjo vystytis nuo 1960 metų, kaip tik ir yra vienas iš svarbiausių būdų aplinkos problemoms suprasti. Aplinkosaugininkų teigimu, nors svarbu efektyviau panaudoti gamtinius išteklius, taip pat svarbi ir ekonominė teisybė t.y. teisingas ekonominių kaštų ir naudos paskirstymas. Šiuo metu aktualu teisingai išteklius tarp skirtingo ekonominio išsivystymo šalių, bet netrukus ekonominė teisybė įgaus ir kitą aspektą – reikės teisingai paskirstyti išteklius tarp dabartinės ir ateities kartų (Stašys, 2005).
Pasaulinis gamtos apsaugos fondas (WWF) nurodo, kad žmonija suvartoja 20 procentų daugiau gamtos išteklių nei Žemė gali jų atkurti, ir šis procesas spartėja. WWF ekspertai teigia, kad, nemažėjant dabartiniam aukštam vartojimo lygiui vakarų šalyse, jūrose išnyks žuvys, visiškai bus sunaikinti anglies dvideginį chemiškai perdirbantys miškai, gerokai sumažės geriamojo vandens atsargų. Pasaulinis gamtos apsaugos fondas perspėja, kad jei žmonių skaičius ir jų vartojimas didės kaip dabar, tai 2050 m. žmonija suvartos 180 -220 procentų dabartinių žemės biologinių išteklių. Vyriausybėms nesiimant atitinkamų veiksmų, 2030 m. žmonijos gerovė, kuri matuojama vidutine gyvenimo trukme, išsilavinimu ir pasaulio ekonomikos lygiu, ims smukti (gamtiniai ištekliai išseks apie 2050 – uosius, 2002, p3) (Buškevičiūtė, 2006). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-05-25
DalykasEkologijos referatas
KategorijaEkologija
TipasReferatai
Apimtis41 puslapis 
Literatūros šaltiniai16
Dydis263.79 KB
Autoriusjokubaite
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasL. Rupeikienė
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasTęstinių studijų institutas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Aplinkosaugos ypatumai ekonomikos aspektu [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 41 puslapis 
  • Klaipėdos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • L. Rupeikienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą