Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekologija>Europos Sąjungos (ES) teisiniai aktai, reglamentuojantys organinių atliekų tvarkymą ir perdirbimą
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Europos Sąjungos (ES) teisiniai aktai, reglamentuojantys organinių atliekų tvarkymą ir perdirbimą

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Atliekos. Pagrindinis aplinkosauginio ženklinimo tikslas. Europos Sąjungos (ES) teisiniai aktai.

Ištrauka

Lietuvai įstojus į bendrąją ES rinką šalies verslininkams būtina gerinti verslo valdymo efektyvumą, nes reikės atlaikyti konkurencinį spaudimą spaudimą ne tik iš mūsų šalies bet ir iš labiau išsivysčiusių ir gerokai toliau pažengusių vakarų valstybių verslininkų, tuo pačiu ir užtikrinti įmonės veiklos ir produkcijos atitikimą griežtesniems ES reikalavimams. Aplinkos apsauga yra viena iš sudėtingiausių šios integracijos sričių. Aplinkos apsaugos problemos ir jų sprendimo keliai atsispindi aplinkos apsaugos įstatymuose, kurių reikalavimų privalo paisyti visi gamintojai. Šie reikalavimai pateikti Europos Sąjungos (ES) direktyvose, reglamentuose, sprendimuose, rekomendacijose. Kiekvienam verslininkui labai svarbu žinoti ES aplinkos apsaugos reikalavimus, o šių reikalavimų įgyvendinimo rezultatus nes tai labai daug priklauso jo tolimesniam veiklos klestėjimui.
Taigi šiame referate aš pabandysiu trumpai apibūdinti ir išrinkti svarbiausius ES teisinius aktus, kurie reglamentuoja organinių atliekų tvarkymą ir perdirbimą.

Aplinką teršia tiek buitinės, tiek gamybinės atliekos. Atliekos atsirado kartu su žmogumi. Jau senovėje žmonės gyveno dideliuose kelis šimtus tūkstančių turinčiuose miestuose (antikos Atėnuose 250 tūkst., Kartaginoje ir Aleksandrijoje po 750 tūkst.), todėl atliekų problema jau ir tuomet buvo aktuali. Netgi tais laikais atliekas tvarkantys pareigūnai, vadinamieji "atliekų inspektoriai", kurie rengė ir įgyvendindavo atliekų surinkimo planus. Vystantis civilizacijai, vystantis gamybai, atliekų kiekis didėjo ir įvairėjo, o jų pakartotinio panaudojimo, perdirbimo ar galutinio likvidavimo problemos vis gilėjo.
Atliekos skirstomos į komunalines ir pramonines, o šios savo ruožtu gali būti įvairiai skirstomos pagal prigimtį, paplitimą, kiekį ir t.t. Kalbant apie komunalines (buitines) atlie-
kas, pastaruoju metu ypač didelį jų kiekį sudaro popieriaus/kartono, plastiko, organinės, stiklo
ir kt. atliekos.
Atliekų kiekis pasaulyje nepaliaujamai didėja. Pigi ir prieinama plataus vartojimo produkcija, išvystyta gamtinių išteklių gavyba ir perdirbimas kuria vis naujas ir naujas atliekų rūšis. Todėl naujo gyvenimo būdo atliekų tvarkymui priimami atitinkami įstatymai bei kiti teisės aktai, ieškomi vis nauji atliekų kiekio mažinimo būdai. Pagrindiniai atliekų mažinimo ir tvarkymo būdai yra šie:
1. Bendro atliekų kiekio mažinimas (taupumas, naujos technologijos);
2. Pakartotinis atliekų panaudojimas (daugkartinio panaudojimo produkcija, pakuotės);
3. Atliekų perdirbimas (atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdirbimas);
4. Gamtinių išteklių taupymas(naudojant alternatyvius žaliavų šaltinius);
5. Šalinimas sąvartynuose.

Pastaraisiais metais vis didėjantis susidomėjimas aplinkos apsaugos problemomis turėjo įtakos pramoninės veiklos praktikai. Dabartiniu metu, įmonių ir organizacijų veiklą limituoja tiek teisiniai, tiek užsakovų reikalavimai. Kokybės sistemoms tapus gyvybiškai svarbiu elementu, aplinkos apsaugos vadybos sistemos gali sėkmingai pasitarnauti, pralaužiant įvairius prekybos barjerus. Akivaizdu, jog daugelis organizacijų tikisi iš savo verslo partnerių palankesnio požiūrio į aplinkos apsaugą ir reikalauja įgyvendintos ir sertifikuotos aplinkos apsaugos vadybos sistemos. Taigi, tinkama aplinkos apsaugos vadyba tampa neatskiriama geros viso verslovadybos dalimi. Bet kokia veikla, pradedant gamtinių išteklių ir energijos vartojimu, baigiant atliekų bei įvairių teršalų susidarymu gamybos procese, laidojant galutinį pramonin s veiklos ar paslaugų sektoriaus produktą, gali daryti vienokį ar kitokį poveikį aplinkai. Todėl aplinkos apsaugos vadyba apjungia daugiau suinteresuotų šalių nei kokybės vadyba. Nėra organizacijų, kurios egzistuotų teisiniame ar socialiniame vakuume, ir visas jas tiesiogiai gali veikti:
• tarptautiniai susitarimai aplinkos apsaugos srityje;
• Europos Sąjungos direktyvos, reglamentai ir kiti teisiniai aktai;
• valstybiniai ir regioniniai aplinkos apsaugos teisiniai aktai;
• finansinės institucijos, draudimo kompanijos;
• tiek jai ir vartotojai;
• visuomenė.
Aplinkos apsaugos reikalavimai gali būti suskirstyti į dvi grupes:
1.Privalomieji ir reglamentuojami valstybs institucijų reikalavimai. Jie apibrėžiami įstatymais ar kitais teisiniais aktais. Pažeidus šiuos reikalavimus, organizacijos ar įmonės gali būti baudžiamos baudomis ar taikoma kita teisinė atsakomybė.
2.Laisvanoriški standartai – valdomi ir remiami valstyb s ir privataus sektoriaus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-03-30
DalykasEkologijos referatas
KategorijaEkologija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai1
Dydis19.8 KB
AutoriusIndrė
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2008 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasK. Navickas
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasŽemės ūkio inžinerijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Europos Sajungos (ES) teisiniai aktai reglamentuojantys organiniu atlieku tvarkyma ir perdirbima [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 3 Klasė/kursas
  • K. Navickas
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą