Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekologija>Vandens ištekliaus naudojimo valdymas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Vandens ištekliaus naudojimo valdymas

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425
Aprašymas

Įvadas. Teorinė dalis. Bendros žinios apie vandens išteklius. Krituliai. Garavimas. Nuotėkis. Istorijos faktai. Svarbiausi tikslai siekiant vandensaugos tikslų. Praktinė dalis. Aktualios problemos, jų sprendimo būdai ir siekiami tikslai. Problemos išsprendimui keliami uždaviniai. Išvados.

Ištrauka

Bet kas, kuris išspręs problemas, susijusias su vandeniu, vertas dviejų Nobelio premijų – vienos už taiką, kitos – už mokslą.
Džonas Ficdžeraldas Kenedis
Švaraus vandens klausimas šiuolaikiniame pasaulyje yra viena aktualiausių problemų, kurios sprendimo negalima ilgiau atidėlioti. Vanduo, vienas iš svarbiausių žmogaus gyvybę palaikančių veiksnių, be kurio vargu ar sugebėtume išgyventi. Todėl jį reikia saugoti ir tausoti. Civilizacijai sparčiai judant į priekį svarbiausios tampa materialinės, pelno siekimo bet kokia kaina problemos. Taigi didžiausią neigiamą įtaką aplinkai ir daro žmogaus ūkinė veikla – antropogeniniai veiksniai ir jų poveikis. Ši aplinkos ir vandens taršos problema yra aktuali ne tik mūsų mažai Lietuvai, bet ir visam Pasauliui. Ir norint išvengti baisių, neatitaisomų pasekmių reikia kuo skubiau imtis priemonių vandens ir aplinkos taršai mažinti, kurti strateginius planus ir juos įgyvendinti.
Vanduo – pagrindinė gyvybę formuojanti substancija. Nuo 50 iki 90 % gyvų organizmų kūnų masės sudaro vanduo. Protoplazmoje, kuri pagrindinė gyvų ląstelių medžiaga, yra vandenyje ištirpusių riebalų, anglies hidratų, proteinų, druskų ir kitų cheminių medžiagų. Vanduo atlieka šių medžiagų tirpiklio, gabentojo, jungėjo ir šalintojo vaidmenį. Gyvūnų kraujas ir augalų syvai didžia dalimi sudaryti iš vandens. Kraujas ir syvai gabena maistmedžiages ir šalina suirusias medžiagas. Vanduo reguliuoja proteinų ir anglies hidratų skaidymąsi. Tai hidrolizės procesas, palaikantis ląstelių gyvybę. Lietuva yra Pabaltijo artezinio baseino dalis. Todėl kalbant apie šalies požeminį vandenį, jo susidarymą ir režimą, būtina išsiaiškinti Lietuvos hidrogeologinę padėtį ir turėti supratimą apie viso artezinio baseino struktūrą.
Pabaltijo artezinio baseino bendras plotas sudaro 460 tūkst. km2. Apie 200 tūkst. km2 baseino yra po Baltijos jūra. Baseinas susijęs su stambia Rytų Europos platformos struktūra – Baltijos sineklize, taip pat su kitomis tektoninėmis struktūromis: Baltijos skydo pietų šlaitu bei Mozūrijos – Baltarusijos anteklize, kurios sudaro artezinio baseino šlaitus Šiaurinė ir šiaurės vakarinė artezinio baseino riba eina kristalinio pamato ir nuosėdinės dangos kontakto vieta, o pietinė – Danijos – Lenkijos tektoniniu įlinkiu, kuris riboja dvi nevienodo amžiaus platformas. Minėtų platformų sandūroje susidariusi lūžių sistema atskiria dviejų – Pabaltijo ir Vokietijos – Lenkijos artezinių baseinų paleozojaus nuogulas. Itin sąlygiškos yra rytinė ir pietrytinė artezinio baseino ribos, kurias daugelis tyrinėtojų veda skliautinėmis kristalinio pamato pakilumos dalimis.
Pabaltijo arteziniame baseine išskiriamos trys struktūrinės dalys: centrinė, kurioje kristalinis pamatas slūgso 500 – 5000 m gylyje, taip pat šiaurės bei pietryčių artezinio baseino šlaitai, kur kristalinis pamatas slūgso ne giliau kaip 500 m. Kristalinį pamatą, kuris kartu yra ir artezinio baseino pamatas, dengia sluoksniuotos skirtingų filtracinių savybių nuosėdinės uolienos.
Pabaltijo arteziniame baseine išskiriami trys hidrogeologiniai aukštai: a) kainozojaus – mezozojaus, b) viršutinio paleozojaus, c) apatinio paleozojaus ir viršutinio proterozojaus. Vienas nuo kito jie atskirti triaso ir silūro – ordoviko regioninėmis vandensparomis. Devono sistemos narvos vandenspara paleozojaus hidrogeologinį aukštą skiria į dvi dalis. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-03-03
DalykasEkologijos kursinis darbas
KategorijaEkologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis23 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis1.15 MB
AutoriusLAIMA
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/Dėstytojaslekt. I. Vainienė
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
FakultetasVerslo vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vandens istekliaus naudojimo valdymas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 23 puslapiai 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • lekt. I. Vainienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą