Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekologija>Nereprodukuojamų gamtinių išteklių ribotumo problemos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Nereprodukuojamų gamtinių išteklių ribotumo problemos

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Teorinė dalis. Nereprodukuojamų gamtos išteklių ribotumo problemos. Praktinė dalis. Energetinių gamtos išteklių naudojimo efektyvumo didinimo būtinybė. Gamtos išteklių klasifikavimas. Lietuvos naudingosios iškasenos. Suvestiniai duomenys apie Lietuvos Respublikos naudingąsias iškasenas. Išvados.

Ištrauka

"Reprodukcija [pranc. reproduction - atgaminimas] at(si)kūrimas, at(si)naujinimas, dauginimas(is): 1. ek. gamyba kaip nuolat atsinaujinantis procesas.". [4]
Iš čia žodis nereprodukuojamas reiškia neatkuriamas (aut. pastaba).
"Reprodukcija – nuolatinis gamybos proceso atsinaujinimas. Skiriamos reprodukcijos rūšys: 1) išplėstinė – gamybos atnaujinimas didėjančiais mastais; 2) paprastoji – tokios pat apimties gamybos atnaujinimas." [3, 143 psl.]
"Ištekliai – visa tai, kas naudojama gaminant prekes ir teikiant paslaugas. Pagrindinė jų savybė – retumas, t.y. išteklių kiekis yra ribotas, palyginti su poreikiais. Išteklių panaudojimo lygis yra gamyboje naudojamų ekonominių išteklių dalis išteklių visumoje. Ištekliai paskirstomi įvairioms ūkinės veiklos sritims, kuriose jie gali būti naudojami, atsižvelgiant į esamas kainas ir vartotojų teikiamą pirmenybę". [3, 71 psl.]
"Išteklių ribotumas – samprata, reiškianti išteklių, pasiekiamą atskiram žmogui ir žmonijai tam tikru momentu, ribotumą
Išteklių ribotumas pabrėžia žmogaus vartojimo beribiškumą.
Kadangi žmogus negali patenkinti visų savo poreikių turimais ištekliais, jam tenka rinktis, kokius poreikius patenkinti pirma, lyginti jų naudingumą su jų įsigijimo išlaidomis ar lyginti produktus tarpusavyje, nevertinant jų teikiamos konkrečios naudos. Visada reikia spęsti, kaip panaudojant mažiau išteklių gauti kiek galima daugiau naudos".[9]

"Dabarties visuomenė savo poreikiams kasmet sunaudoja vis daugiau ir daugiau gamtos turtų, kurių išteklius mūsų planeta savo gelmėse kaupė milijardus metų. Buvo net paplitusi nuomonė, kad gamtos išteklių yra pakankamai, plačiai skelbiama, kad jie neišsenkami. O iš tikrųjų pamatėme, kad viskas šioje žemėje turi ribas, kad nereprodukuojami gamtos resursai taip pat nėra neišsemiami. Tam, kad jų pakaktų kuo ilgesniam laikui, naudoti juos reikia kuo racionaliau.
Negalime tiksliai nustatyti, kokią reikšmę per visą žmonijos civilizacijos vystymosi laiką turėjo nereprodukuojami gamtos turtai, iš kurių pirmiausia žmogus išmoko lydyti metalus, kitaip tariant, metalų rūdos. Tai mineralai - turintys savo sudėtyje daugiau ar mažiau vieno ar kito metalo. Juk vien tai, kad akmens amžiaus epochą pakeitė žalvario, o vėliau geležies amžius, rodo, kokią reikšmę žmonijos raidai turėjo metalai.
Kiekvienas metalas vienaip ar kitaip svarbus žmogui. Nemenkindami aliuminio, vario, cinko, volframo, nikelio, sidabro, net aukso ar kito metalo reikšmės, panagrinėkime geležies reikšmę ekonomikai ir jos ribotumo problemą. Tai bene labiausiai paplitęs metalas, kurio kiekis žemės plutoje sudaro apie 5 procentus.
Remiantis gana tiksliais paskaičiavimais nustatyta, kad maždaug nuo XVI-jo amžiaus pabaigos iki šio amžiaus vidurio geležies sunaudojimas padidėjo net 5 tūkstančius kartų. Ypač didelę reikšmę šis metalas turėjo XVIII-jo amžiaus pabaigos XX-jo amžiaus pradžios technikos pažangai. 1778-siais metais pastatytas pirmasis geležies tiltas, po dešimties metų – pirmasis geležinis vandentiekis, 1818-siais pirmasis laivas iš geležies ir t.t.
Natūralu, kad didėjant geležies paklausai, didėja jos gavybos mastai, o kartu iškilo klausimas, ar ilgam dar pakaks jos rūdos atsargų. Viena iš dar šio amžiaus pradžioje pateiktų prognozių skelbė, kad paskutinis geležies gramas turėjo būti išlydytas dar 1980-siais metais, kas, mūsų visų laimei, nepasitvirtino. Svarbiausia dėl to, kad buvo patikslintos geležies rūdos telkinių turimos atsargos, kurios remiantis pačia naujausia informacija vien tik pakankamai detaliai ištirtuose telkiniuose viršija 600 milijardų tonų.
Būtina pažymėti, kad geležies gavimo kaštai nuolat auga: žmonės yra priversti įsavinti naujus telkinius, kurie yra toli nuo fabrikų ir gamyklų, reikia tiesti naujus kelius, kurti naujas gyvenvietes, gauti geležies rūdą vis sunkesnėmis gamtinėmis sąlygomis, be to, naujai žvalgomuose ir įsavinamuose telkiniuose esama mažiau geležies, jos klodai slūgso daug giliau. Tas pasakytina ir apie kitų metalų gavybą. Ne taip seniai išgaunamojo vario rūdoje gryno vario būdavo apie 2-3 procentus, o dabar eksploatuojamuose telkiniuose jo koncentracija rūdoje dažnai nesiekia net 0,5 procento. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-01-12
DalykasEkologijos referatas
KategorijaEkologija
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai9 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis39.01 KB
Autoriusplencas
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasM. Alminauskienė
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
FakultetasStatybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Nereprodukuojamu gamtiniu istekliu ribotumo problemos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • M. Alminauskienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą