Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekologija>Lietuvos miškai (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos miškai (2)

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Miškai Lietuvoje. Medienos ištekliai. Privačios nuosavybės išteklių naudojimas. Rio deklaracija. Baltijos darbotvarkė 21 ataskaita. Išvados.

Ištrauka

Miško augalų įvairovės palaikymas yra vienas iš pagrindinių darnios miškininkystės uždavinių. Pastaraisiais metais nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios vaidmenys miško ūkio sektoriuje pasikeitė ir miškų planavimo procesą vykdo didesnis dalyvių skaičius. Miškų ūkio politikos formavimas bei nacionalinės miškų programos Baltijos jūros valstybėse dabar remiasi didesniu visuomenės dalyvavimu, nei anksčiau. Be to, dažnai buvo akcentuojama bendradarbiavimo svarba tarp miškų ūkio sektoriaus dalyvių bei kitų sektorių.
Darbo objektas: miškai Baltijos regione, ypatingai Lietuvoje.
Darbo tikslas: įvertinti miškininkystės pokyčius ir ėjimą link darnios plėtros Baltijos regione.
Uždaviniai:
1. Aptarti miškus Lietuvoje;
2. Išnagrinėti medienos išteklius;
3. Pateikti, kaip privačioje nuosavybėje naudojami ištekliai;
4. Rio Deklaracijos vaidmuo miškininkystei;
5. Baltijos Darbotvarkė 21 ataskaitos įtaka miškininkystei.

Miškai – didžiausias Lietuvos turtas. Mokslininkų ištirta, kad XIV amžiuje miškais apaugę buvo daugiau nei 60 procentų Lietuvos teritorijos.
Nepriklausomoje Lietuvoje reikėjo atstatyti karo sugriautą ūkį, be to pajamomis už medienos eksportą buvo papildomas valstybės iždas (miškas to meto valstybės visame eksporte sudarė apie 1,8 procento), tad nemažai miškų buvo iškirsta ir tarpukariu, dažnai peržengiant miško kirtimo normą. Pvz.: 1921 – 1930 metais kasmet buvo kertama 6,1 mln. Kubinių metrų medienos, 1931 – 1940 metais - 6,7 mln. Kubinio metro. Nuo 1919 iki 1939 metų Lietuva neteko daugiau nei 260 tūkstančių hektarų gražiausio miško, čia buvo iškirsta apie 52 milijonus kubinių metrų medienos. Be to, iki 1940 metų miškai buvo kertami beveik tiktai plynai, tai palaipsniui mažino brandžių ir pribrendusių medynų plotus. Todėl valstybė pradėjo sparčiai želdinti iškirstus miškus. 1922 – 1940 metais buvo apsėta bei apsodinta mišku daugiau nei 56 tūkstančiai hektarų. 1937 metais Lietuvos miškingumas siekė 21,8 procentų.
Skaudžiausias smūgis miškams buvo fašistinė okupacija, kai nemaža geriausio miško iškirsta ir išvežta į Vokietiją, bei pokario laikotarpis, kai siautėjo nežabotas kirtimų svaigulys. Tais pačiais metais daug nuostolių miškui padarė didžiuliai gaisrai, kurie nusiaubė Gudų, Kazlų Rūdos, Rūdininkų, Šimonių bei kitas girias. 1948 metais Lietuvos miškingumas tesiekė 19,7 procento. Tada plynų kirtimo metu iškirsti beveik visi brandūs medynai. Nuo 1940 metų buvusių 11 procentų iki 1960 metų Lietuvoje jų teliko 4,2 procento. Bet nuo 1961 metų, kai buvo pradėta laikytis miško tvarkos nustatytų miško kirtimo normų, miško kirtimas buvo apribotas ir norma neviršijo metinio prieaugio. Nuo to laiko pradėjo sparčiai gerėti miško amžiaus struktūra, didėti medienos ištekliai bei brandžių medynų plotas. Be to, miškai buvo masiškai apsodinami: statistikai suskaičiavo, kad 1945 – 1970 metais buvo apsodinta daugiau nei 375 tūkstančiai hektarų, o iki 2000 metų Lietuvoje buvo įvesta ar savaime apaugo mišku daugiau nei 700 tūkstančių hektarų miškų, kasmet dirbtinai apželdinant visas metines kirtavietes, miško aikštes, retmes (t.y. sklypus, kuriuose medžiai išsidėstę retai, o jų lajos užima mažiau nei 30 procentų ploto) bei žemės ūkiui mažiau tinkamas žemes. Lietuvos miškų būklę dar pagerino 1979 metais priimtas Lietuvos TSR miškų kodeksas, kuris įsipareigojo saugoti ir puoselėti krašto mišką. Kasmet buvo apželdinama po 10 tūkstančių, ugdoma – 75 tūkstančiai hektarų. Todėl palaipsniui augo ir Lietuvos miškingumas.
Miškai dabar užima apie 2 milijonus hektarų, t.y. beveik trečdalį šalies teritorijos. Gerėja ir medynų rūšinė bei amžiaus struktūra, viename miško hektare sukaupta vidutiniškai 186 kubinių metrų medienos, brandžių miškų – 251 kubinių metrų. Toks ryškus Lietuvos miškų vidutinio tūrio didėjimas ženkliai sietinas su vidutinio medynų amžiaus didėjimu. Jei prieš trisdešimt metų jaunuolynai sudarė daugiau nei pusę visų Lietuvos miškų ir vidutinis medynų amžius buvo tik 34 metai, tai dabar, dvigubai sumažėjus jaunuolynų, jie nebesudaro nė trečdalio visų miškų ploto., padidėjo pusamžių, bręstančių medynų, brandžių miškų plotas išaugo daugiau nei dvigubai ir šiandien bręstantieji bei brandūs medynai sudaro beveik optimalų 34 procentų medynų plotą, o vidutinis medynų amžius pasiekė 52 metus.
Lietuvos miškų produktyvumas (vertinant jį pagal augančio medžio tūrio vidurkį eksploatuojamuose miškuose) dabar yra gerokai didesnis nei daugelio Europos šalių. Pagal našumą Europoje patenkame į pirmą dešimtuką, atsilikdami tik nuo šalių, esančių gerokai palankesnėse klimato bei augimviečių sąlygose (Lenkijos, Slovakijos, Čekijos, Austrijos).
Lietuvos miškuose vyrauja pušynai – 37,2 procento, eglynai - 23,4 procento, beržynai – 19,9 procento, alksnynai – 11,6 procento. Plačialapių lapuotynų nedaug: ąžuolynų – 1,8 procento, uosynų – 2,7 procento.
Šiandien Lietuvoje yra 57 didesni nei 5 000 hektaro miškų masyvai. Didžiausi iš jų pateikti lentelėje (1 lentelė).
Paskutiniais Lietuvos miškų oficialios apskaitos, kurią atliko Valstybinis miškotvarkos institutas, duomenimis (1996 metais), Lietuvos miškingumas yra 30,2 procento, t.y. pastaruosius 10 metų beveik nepakito. Vienam Lietuvos gyventojui tenka 0,53 hektaro miško. Tačiau tenka pažymėti, kad Lietuvos miškingumas yra gerokai mažesnis negu mūsų kaimynų: Latvijoje – 41,7 procento, Estijoje – 39,2 procento, Baltarusijoje – 34,6 procento. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-12-03
DalykasEkologijos referatas
KategorijaEkologija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai5 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis292.99 KB
AutoriusVilma
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasR. Čiegis
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasKauno humanitarinis fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos miskai (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • R. Čiegis
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą