Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekologija>Žemės ūkio įtaka klimatui
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Žemės ūkio įtaka klimatui

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Kraštovaizdžio pokyčiai. Žmogaus veiklos žymės. Šiltnamio reiškinys. Ozono skylės. Rūgštūs lietūs. Žemės ūkio įtaka aplinkai. Žemdirbystė (lydiminė ir sėslioji). Masinis miškų naikinimas. Dirvožemio tarša. Išvadas.

Ištrauka

Ankstyviausi žmogaus ir gamtos santykiai buvo pasyvūs – ką gamta siūlė, tą žmogus ir ėmė. Medžioklės verslas vertė keisti gyvenamas vietas, klajokliškas gyvenimo būdas nepalikdavo žymesnių pėdsakų, laikinas stovyklas keitė kitos, apleistųjų pėdsakus greit paslėpdavo žalioji danga, vėjas ir vanduo. Poveikis gamtai pastebimas tik labai apibrėžtoje teritorijoje – pačios gyvenvietės ribose.
Laukinių gyvulių prijaukinimas buvo naujas visuomenės ūkio raidos etapas. Žemdirbių kultūrai plečiantis, atsirado pirmieji konfliktai tarp žmogaus ir gamtos. Dirbamus laukus teko atkovoti iš miško.
Sunaikinus žaliąją dangą Šiaurės Afrikoje žuvo anksčiau čia klestėjusios žemdirbių kultūros ir žemė virto Sacharos dykuma. Kasmet dykuma pasislenka į pietus per keletą dešimčių kilometrų.
Didžiulis šuolis gamtos ir žmogaus santykių raidoje įvyko XIX a. pr. su vadinamąja technine revoliucija. Išaugo milijoniniai miestai – didžiausi vandens, oro ir dirvos taršos židiniai. Pokyčiai biosferoje, pernelyg ožterštas oras ir dirva pramonės rajonuose, juodosios audros ir erozija žemės ūkio teritorijose, senkantys naudingųjų iškasenų šaltiniai verčia peržiūrėti pasenusius naudotojo kėslus. [2]

Ikiistoriniais laikais, būdamas rinkėju ir medžiotoju, žmogus mažai teveikė natūralų kraštovaizdį, buvo tik nedidelė gamtinių veiksnių komplekso sudedamoji dalis.
Neolite (maždaug prieš 7000 metų) žmogaus įtaka tapo akivaizdi dėl lydiminės žemdirbystės ir ganymo. Žemdirbystė ir gyvulininkystė nulėmė naujas socialines formas. Žmogus tapo sėslus. Renkantis gyvenviečių vietą, pirmenybė buvo teikiama sausiems, šviesiems plačialapiams miškams.
Kiekvienas techninis patobulinimas, leidžiantis geriau panaudoti gamtos išteklius, padidina maisto pasiūlą ir skatina gyventojų skaičiaus augimą.
Nurodoma, kad šiaurės vakarų Vokietijoje žalvario amžiuje buvusios pirmosios dykvietės.
Maždaug 1100 m. pr.Kr. pradėjus naudoti žagrę, padidėjo kultūriniai plotai. Išaugo medienos poreikiai. Viduržiemio jūros regione dėl žmogaus ūkinės veiklos miškai degradavo, kol visiškai sunyko.
Prieš 800 m prieš Kr. vyravo daugialaukė žolinė žemdirbystės sistema be tręšimo (kaitaliojami žemės dirbimas ir pūdymavimas).
Apie 800 m.Prancūzijoje imtas taikyti trimetis sklypų kaitos ciklas, pradedant žiemkenčiais, pereinant prie vasarojaus, o po jo – prie pūdymo (trilaukis ūkis).
Pūdymuodamas nualintas dirvožemis galėjo atsinaujinti, pasipildyti maisto medžiagų. Vėliau tręšimui buvo naudojamos miško nuokritos ar dykviečių augalinė danga.
Gyventojų tankumas apie 800 m.pr.Kr. buvo 4-5 gyv./km2. 1150 m. jis išaugo iki 12-15, 1800 m. – 42 gyv/km2. augant gyventojų skaičiui,plečiantis prekybai ir amatiniam darbo pasidalijimui, formavosi didelio gyventojų tankumo sritys, miesto tipo gyvenvietės.
Aplinkos tarša buvo vietinio pobūdžio, bet ilgainiui vis plėtėsi. Žmogaus veikla sukūrė naujas dirbtines ekosistemas ir agrocenozes: arimai, ganyklos, dykvietės ir kt.
Dėl ekstensyvios žemdirbystės žemės ūkio produkcijos negausėjo, todėl žemės ūkio naudmenų plotai buvo didinami kertant naujus miškų masyvus.
Nuo XVII-XVIII a. pradėta sausinti didelius pelkių plotus, juose kasamos durpės, po to ši žemė buvo kultivuojama. [1]
Kartu su pramonės revoliucija gerokai padidėjo antropogeninės įtakos kraštovaizdžiui mastas. Dėl išradimų ir atradimų kito gamyba. Tai turėjo įtakos ne tik visuomenei, bet ir kraštovaizdžiui. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-10-08
DalykasEkologijos referatas
KategorijaEkologija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai2 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis67.48 KB
Autoriusepsonas
Viso autoriaus darbų29 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasPilypavičius
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasAgronomijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Zemes ukio itaka klimatui [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Pilypavičius
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą