Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekologija>Ozonas (2)
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Ozonas (2)

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Atmosfera, jos sandara, oras. Atmosferos sandara. Atmosferos oras. Ozono reikšmė. Foninio oro kokybė. Ozonas. Išvada.

Ištrauka

Atmosfera apsaugo visus Žemės organizmus nuo kenksmingų kosminių spindulių, sugeria dalį Saulės skleidžiamų ultravioletinių spindulių, kurių per didelė dozė sunaikintų gyvybę, reguliuoja Žemės paviršiaus temperatūrą, išsklaido šviesos srautą, garantuodama normalų apšvietimą. Be oro negalėtų vystytis civilizacija, dauguma mašinų ir įrengimų neveiktų beorėje erdvėje, informacijos perdavimo priemonės, lėktuvai taip pat naudojasi oro baseinu. [1]

Visą Žemės rutulį gaubiantis dujų apvalkalas – atmosfera tolstant nuo Žemės paviršiaus palaipsniui retėja ir neturi apibrėžtos viršutinės ribos. Atmosferos oro dalelių randama 800-1000 km atstumu nuo Žemės paviršiaus, o nuo Saulės nukreiptoje pusėje jų šleifas nutįsta net iki 3000 km.
Vertikaliame mūsų planetos dujų apvalkalo pjūvyje yra tokie skirtingi savo sandara ir savybėmis sluoksniai: troposfera, stratosfera, mezosfera ir termosfera.
Apatinis atmosferos sluoksnis — troposfera liečiasi su žemynais ir vandenynais ir kartu su jais sudaro dalį terpės gyviems organizmams ir jų ekosistemoms egzistuoti. Troposferos storymė palyginti nedidelė — vos 8 km ties ašigaliais ir 16 km ties pusiauju. Tačiau joje yra sukaupta apie 80% visos atmosferos oro masės. Troposferoje intensyviai maišosi oras, kondensuojąs! vandens garai, vyksta vandens apykaita tarp žemynų ir vandenynų. Garų prisotintas oras kyla i viršų ir skatina maišymąsi (konvekciją), kondensuojantis garams susidaro rūkas ir krituliai, kurie išskiria dalį sunaudotos vandens garinimui Šilumos. Vandens garai sulaiko sklindančią nuo žemės paviršiaus šilumą: kur maža vandens garų, žemės paviršius greičiau atvėsta (dykumose, kalnuose, ledynuose). Taip vandens garai padeda vienodžiau pasiskirstyti šilumai troposferoje ir veikia Žemės klimatą. Be vandens garų, troposferoje yra ir kitų priemaišų, atsiradusių dėl natūralių gamtos procesų (vėjo pakeltos dulkės, vulkanų išmesti pelenai, žiedadulkės) ir žmogaus veiklos (anglies dioksidas, dūmai, dulkės ir kitos aerozolinės medžiagos).
Virs troposferos, iki 50 - 55 km nuo Žemės paviršiaus, slūgso atmosferos sluoksnis, vadinamas stratosfera. Oro sudėtis šiame sluoksnyje nesiskiria nuo troposferos, tik čia oras žymiai retesnis, dalis deguonies yra virtusi ozonu O3. Ozono sluoksnis reikšmingas tuo, kad sulaiko gyvybei žalingus trumpų bangų (ultravioletinius) spindulius. Apatiniuose stratosferos sluoksniuose dar yra šiek tiek vandens garų, kurie matomi susikondensavę į perlamutrinius (plunksninius) debesis, aukštesniuose stratosferos sluoksniuose vandens garų jau nebėra.
Trečiasis Žemę gaubiantis atmosferos sluoksnis yra mezosfera (tarpinė sfera). Jos ribos baigiasi 80 km aukštyje nuo Žemės paviršiaus. Mezosferoje nėra kam sulaikyti šiluminių spindulių ir oro temperatūra vėl nukrinta net iki - 107°C.
Virš mezosferos prasideda paskutinis atmosferos sluoksnis — termosfera, kurios apatiniai sluoksniai vadinami jonosfera. Aukščiau kaip 120 km nuo Žemės dujos, Saulės trumpųjų bangų veikiamos, jonizuojasi (iš molekulių virsta atominėmis) ir tampa laidžios elektrai, be to, pasikeičia oro sudėtis - dujos pasiskirsto pagal svorį (sunkesnės - apatiniuose sluoksniuose, lengvesnės - viršutiniuose), mažėja azoto, daugėja deguonies. Dujų atomai jonosferoje juda dideliais greičiais ir dalelės dėl to kaista (200 km aukštyje iki l200y naktį ir 2300°C dieną), bet dėl labai reto oro tokia aukšta temperatūra nejaučiama ir nepaveikia atmosferoje pasitaikančių pašalinių kūnų. Saulės, vėjo ir Žemės magnetinio lauko veikiamos jonizuotos dalelės pradeda švytėti įspūdingomis šiaurės pašvaistėmis, kurios matomos maždaug 1000 - 2000 km spinduliu nuo magnetinio poliaus. Jonizuotos atmosferos dalelės apsaugo Žemę nuo žalingų gyvybei kosminių spindulių, atspindi radijo bangas ir tuo yra svarbios ne tik gyviems organizmams, bet ir padeda keistis informacija tarp kontinentų.
Termosferos riba yra apie 800 km nuo Žemės, toliau prasideda egzosfera, per kurią iš Saulės nuolatos srūva energija.
Atmosferos susidarymo teorijų yra įvairių, tačiau jos visos pripažįsta, kad tai daugiausia lėmė Saulės energija, Žemės vulkaninė veikla ir gyvieji organizmai.
Per milijardus metų susiformavusi atmosfera yra reliatyviai stabili sistema. Stabilumas pasireiškia tiek jos sudedamųjų elementų tarpusavio ryšiais, tiek ir sąveika su žemynais ir vandenynais. Kiekvienas Žemės dujinio apvalkalo sluoksnis yra lygiai svarbus gyvybei egzistuoti. Bet kokia žmogaus intervencija, ardanti nusistovėjusią atmosferos sandarą, gali turėti pražūtingų pasekmių visam gyvajam pasauliui. [1] ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-10-08
DalykasEkologijos referatas
KategorijaEkologija
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai4 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis51.81 KB
Autoriusepsonas
Viso autoriaus darbų29 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasPilypavičius
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasAgronomijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ozonas (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Pilypavičius
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą