Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekologija>Šušvės aukštupio vandens ištekliai ir sanitarinė būklė
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Šušvės aukštupio vandens ištekliai ir sanitarinė būklė

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Šušvės aukštupio gamtinės sąlygos ir hidrografinis tinklas. Paviršinio vandens ištekliai. Gamtosauginis debitas. Šušvės baseino požeminio vandens ištekliai. Viršutinis permas. Vandens vartojimas ir nuotėkų kiekiai. Vandens vartotojai. Vandens telkinių sanitarinė būklė. Šušvės upės sanitariniai skaičiavimai. Išvados ir pasiūlymai.

Ištrauka

Apsaugoti mus supančią aplinką nuo užterštumo - tai viena aktualiausių dabarties problemų. Tobulinant vandens išteklių - kaip vieno iš svarbiausių gamtinės aplinkos komponentų apsaugą, labai svarbu racionaliai naudoti vandenį, mažinti nutekamojo vandens kiekį, gerinti jo valymą, ir kt. Šiuos klausimus planingai spręsti padeda sudaromos upių baseinų vandens išteklių kompleksinio naudojimo ir apsaugos schemos.
Kursinio darbo tikslas yra išmokyti studentus sudaryti upės baseino arba jo dalies vandens išteklių kompleksinio naudojimo ir apsaugos schemą. Kartu su darbo užduotimi aš gavau Šušvės aukštupio baseino hidrografinę schemą, kurioje sutartiniais ženklais pažymėtos gyvenvietės, gamybiniai centrai ir technikos kiemai. Naudodamasi literatūra bei taikydama bendrose ir atskirose disciplinose įgytas žinias, sudariau Šušvės aukštupio vandens išteklių kompleksinio naudojimo ir apsaugos schemą, joje apskaičiavau paviršinio ir požeminio vandens išteklius, vandens vartojimą bei nuvedimą, nustačiau vandens telkinių sanitarinę būklę, sudariau vandens balansus. Remdamasi atliktais skaičiavimais nustačiau įvairias vandens ūkio tvarkymo priemones: vandens išteklių taupymą, nuotėkio reguliavimą, paviršinio bei požeminio vandens telkinių apsaugą.
Šušvė – upė Raseinių, Šiaulių ir Kėdainių apskrityse, Nevėžio dešinysis intakas, didžiausias iš Nevėžio intakų. Teka iš pelkių Šiluvos miestelyje, apylinkėse į šiaurę, toliau stambiais vingiais suka į rytus pro Šiaulėnų miestelį ir į pietryčius pro Pašušvio bažnytkaimį, Grinkiškio miestelį, Pajieslio bažnytkaimį ir Josvainių miestelį. Žemupy teka pietų kryptimi, įteka į Nevėžį žemiau Labūnavos bažnytkaimio. Ilgis – 130 km. Baseino plotas iki Beržės 351, iki Ažytės 838, iki žiočių 1170 km2. Prasideda 6 km į pietryčius nuo Tytuvėnų. Teka pro Grinkiškį, Josvainius. Įteka į Nevėžį 36 km nuo jo žiočių. Intakai: dešinieji – Upytė, Gomerta, Žadikė, Vedreikė, Miegotas, Skerdūnė, Sliekupis Pečiupė, Žemėplėša, Lapskojis, Putnupis, Ažytė, Liedas, Vikšrupis; kairieji – Beržė, Beržulė, Malštovė, Srautas, Serva, Kiaunytė, Krimslė, Vikšnupis, Skersupis, Pauopelė, Jiesla, Paupelys, Žiedupis. Vidutinis nuolydis 86 cm/km. Vidutinis debitas iki Beržės 1,9, iki Ažytės 4,5, iki žiočių 6,3, 14 km nuo žiočių 6,6 m3/s. Bendras kritimas 110 m. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-24
DalykasEkologijos kursinis darbas
KategorijaEkologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai11
Dydis331.24 KB
AutoriusErnė
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasVandens ūkio ir žėmėtvarkos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Susves aukstupio vandens istekliai ir sanitarine bukle [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 15 puslapių 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą