Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekologija>Sąvartynų problemos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Sąvartynų problemos

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637
Aprašymas

Įžanga. Vilniaus regiono atliekų tvarkymas. Kauno regiono atliekų tvarkymas. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymas. Šiaulių regiono atliekų tvarkymas. Panevėžio regiono atliekų tvarkymas. Išvados ir pasiūlymai.

Ištrauka

Svarbiausi ilgalaikiai atliekų tvarkymo tikslai – sukurti aplinkosaugos ir ekonominiu požiūriu tinkamiausią nepavojingų ir pavojingų atliekų tvarkymo sistemą, sumažinti atliekų srautus ir neigiamą atliekų poveikį aplinkai bei žmonių sveikatai, užtikrinti racionalų jų naudojimą antriniam perdirbimui ir energetikai.
Naudojantis Europos valstybių patirtimi ir ES parama (ISPA ir kiti fondai),2003m toliau buvo įgyvendinami regioninių sąvartynų projektai. Šiuolaikiškai atliekų tvarkymo sistemai Lietuvoje sukurti būtina kuo geriau pasiruošti naudoti ES struktūrinių fondų lėšas. Jau yra parengtos galimybių studijos bei paraiškos ISPA paramai, kad būtų galima realizuoti Alytaus , Tauragës,Šiaulių,Klaipėdos,Vilniaus,Marijampolës ir Telšių regionų atliekų tvarkymo sistemų sukūrimo projektus. Europos Komisija patvirtino visų šių projektų finansavimą iš ISPA fondo lėšų ir pasirašė finansinius memorandumus. Jau pradėti Alytaus, Tauragės, Šiaulių, Vilniaus ir Marijampolės regionų atliekų tvarkymo sistemų projektavimo darbai. Sanglaudos fondo 2004 m. paramai gauti bus pateikti analogiški Utenos, Panevėžio ir Kauno regionų projektai .Europos Komisija taip pat yra pritarusi Lietuvos pavojingų atliekų tvarkymo projektui, kuris buvo pateiktas ISPA fondo 2003 m. paramai gauti Kad būtų įgyvendinti ES reikalavimai dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo bei principas "teršėjas moka ",Lietuvoje nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji reikalavimai .Pagal šiuos reikalavimus apmokestinamųjų gaminių (padangų, akumuliatorių, gyvsidabrio lempų, galvaninių elementų, vidaus degimo variklių degalų ir tepalų filtrų, vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrų, automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių)gamintojai bei importuotojai, taip pat gamintojai, švariems gaminiams pakuoti naudojantys pakuotes ,ir importuotojai, importuojantys supakuotus gaminius, turi vykdyti apmokestinamųjų gaminių bei pakuočių apskaitą ir vykdyti nustatytas gaminių bei pakuočių atliekų tvarkymo užduotis arba mokėti nustatyto dydžio mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis ,t.y. valstybei deleguoti jiems nustatytos pareigos vykdymą.
Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis – tai ekonominė priemonė, kuri skatins gamintojus ir importuotojus organizuoti (finansuoti)šių atliekų tvarkymą. Daugelis gaminių, pasibaigus jų naudojimo laikui, tampa pavojingomis atliekomis, todėl būtina pasiekti, kad kuo daugiau jų būtų surinkta ir tinkamai sutvarkyta.
Kuriant šiuolaikišką atliekų tvarkymo sistemą, gali pabrangti jų surinkimo ir tvarkymo paslaugos. Tai verstų dalį gyventojų bei įmonių šių paslaugų atsisakyti ir skatintų atliekų atsikratyti nelegaliai, todėl būtų teršiama aplinka. Siekiant padidinti antrinių žaliavų naudojimą, reikia išplėtoti pirminį buitinių atliekų rūšiavimą. Priešingu atveju dauguma pavojingų buitinių atliekų ir toliau keliaus į sąvartynus. Tik padidinus antrines žaliavas perdirbančios pramonės pajėgumus ir išaugus šių žaliavų poreikiui, šios atliekos neatsidurs sąvartynuose. Jeigu visuomenė priešintųsi regioninių sąvartynų įrengimui, regioninių atliekų. tvarkymo sistemų kūrimas labai užsitęstų.
Didžiuma dabar veikiančių sąvartynų neatitinka aplinkosaugos reikalavimų. Šalyje yra daug nelegalių ir apleistų, bet iki šiol nerekultivuotų sąvartynų. Kadangi menkai išplėtota komunalinių atliekų tvarkymo sistema, pirminis buitinių atliekų rūšiavimas, mažai perdirbama antrinių žaliavų (25%popieriaus ir kartono,18% stiklo,6% plastmasės atliekų),iki šiol vyraujantis atliekų tvarkymo būdas – kaupti jas sąvartynuose. Antrines žaliavas perdirbančios įmonės daugiau nei puse jų importuoja iš užsienio. Dauguma atliekas surenkančių automobilių yra fiziškai ir moraliai pasenę. Trūksta pajėgumų kai kurioms atliekoms(stiklui, padangoms, elektros ir elektroninei įrangai, tekstilės gaminiams, netinkamiems naudoti automobiliams) perdirbti, pavojingoms atliekoms šalinti ir utilizuoti, biodegraduojančioms atliekoms tvarkyti.
Siekiant veiksmingiau kontroliuoti atliekų tvarkymą,2003 m. buvo pakeistos Atliekų tvarkymo taisyklės – sugriežtintas pavojingų atliekų perdavimas, atliekų apskaita. Bus reikalaujama, kad pavojingų atliekų lydraštis būtų rašomas šešiais egzemplioriais .Regionų aplinkos apsaugos departamentai iš pavojingų atliekų siuntėjo gaus informaciją apie atliekų pajudėjimą, o atliekų naudotojas ar šalintojas departamentui turės pateikti informaciją apie šių atliekų gavimą..
Atliekų apskaitos formoje numatyta fiksuoti atliekų gavėjo ir atliekų gamintojo kodus bei įmonės pavadinimą .Nauja yra tai, kad atliekų gamintojas turės pateikti pirminės atliekų apskaitos ataskaitą apie atliekų susidarymą.
2003 metais 8 regionų aplinkos apsaugos departamentai identifikavo 737 sąvartynus. Iš jų 42 buvo uždaryti,likviduoti,rekultivuoti.Siekiant didinti atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, savivaldybėms rekomenduojama kurti regionines atliekų tvarkymo sistemas, kurių kūrimą ir plėtojimą remia valstybę. Numatyta kurti regionines atliekų tvarkymo sistemas ir vietoj daugelio sąvartynų atskirose savivaldybėse įrengti stambius regioninius sąvartynus. Iki 2009 m. pabaigos planuojama įrengti10 regioninių sąvartynų ir vieną pavojingų atliekų sąvartyną vietoj 2003 metais buvusių 737 sąvartynų. Nors 2003 metais Lietuvoje buvo uždaryti 42sąvartynai,o naujų neidentifikuota, tokie sąvartynų uždarymo tempai yra nepakankami siekiant iki 2009 m. Įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.
Sąvartynų uždarymo ir regioninių sąvartynų rengimo tempai yra nepakankami norint iki 2009 metų įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.
Sąvartynų uždarymas. Mažinti sąvartynų skaičių – vienas pagrindinių tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos aplinkosaugos politikos tikslų. Kintantis sąvartynų skaičius geriausiai parodo, kaip siekiama šių tikslų įgyvendinti1 pav. Sąvartynų skaičiaus dinamika Lietuvoje 2001 –2003 metais. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-17
DalykasEkologijos kursinis darbas
KategorijaEkologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis35 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis110.63 KB
AutoriusDarius
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2004 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/Dėstytojasdr.S. Žičkienė
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasTechnologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Savartynu problemos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 35 puslapiai 
  • Šiaulių Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • dr.S. Žičkienė
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą