"Natura 2000" Lietuvoje

Įvadas. "Natura 2000" Lietuvoje. Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai. "Natura 2000" Varėnos rajone. Dzūkijos nacionalinio parko dalys, sudarančios "Natura 2000" Varėnos rajone. Čepkelių rezervato dalys, sudarančios " Natura 2000" Varėnos rajone. Varėnos rajono teritorijoje esančios gyvenvietės. "Natura 2000" projekto saugomi gyvūnai ir augalai Varėnos rajono teritorijoje. Išvados.

Pietrytinė Lietuvos dalis dažniausiai vadinama Dzūkija arba Dainava. Tai vienas iš 4 pagrindinių etnografinių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo tarme bei etnokultūros ypatumais. Didžiausia Dzūkijos dalis priklauso Alytaus apskričiai, kuriai būdingas žemiausias gyventojų tankumas Lietuvoje ir didžiausias miškingumas (net 46 %, o Varėnos rajone net 66 % teritorijos dengia miškai). Ypač dideli miškų plotai (daugiau kaip 160 000 ha) yra rytinėje Dzūkijos dalyje, kur Dainavos smėlingoje lygumoje vyrauja pušynai. Ši lyguma įžymi žemyninių kopų telkiniais, ją kerta Nemuno, Merkio, Ūlos, Baltosios Ančios ir daugelio kitų upių slėniai. Į šiaurės vakarus nuo Dainavos lygumos iškyla Dzūkų aukštumos moreninės kalvos, čia derlingesni dirvožemiai ir intensyvesnis žemės ūkis, mažiau miškų bet daug švarių ir vaizdingų ežerų.
Daugelio Dzūkijos žmonių gyvenimas vis dar susijęs su miškais, kaip ir daugelius šimtmečių, kai šios girios priklausė Lietuvos - Lenkijos karūnai. Šio krašto miškai buvo naudojami ne vien medienos ruošai ar medžioklėms. Žmonės vertėsi ir medžio anglies degimu, geležies lydimu iš balų rūdos, bitininkyste. Iki mūsų dienų išliko kai kurie iš tradiciniai amatai, kaip kad krepšių pynimas ar audimas, savitas gyvenimo būdas, kultūrinės tradicijos. Dzūkiją, ypač miškingąją jos dalį, mažiau paveikė įvairios socialinės bei politinės reformos, todėl čia išliko tradicinis miškingas kraštovaizdis su girioje išsimėčiusiais nedideliais kaimeliais, mažų laukų ir ekstensyviai naudojamų paupių pievų bei ganyklų mozaika.
Pietų Lietuvos miškų biologinę įvairovę, floros ir faunos savitumus sąlygojo geografinė padėtis, unikalus buveinių derinys, upių slėniai, tapę migracijos koridoriais, specifinis klimatas ir hidrologinis režimas, ekstensyvus ūkininkavimas. Kad išsaugoti regiono gtamtos vertybes ir kultūrinį paveldą, čia įsteigta daug Lietuvai svarbių saugomų teritorijų - Dzūkijos nacionalinis parkas, Metelių bei Veisiejų regioniniai parkai, Čepkelių ir Žuvinto gamtos rezervatai (saugomi ir kaip Ramsaro teritorijos), skaitlingi kraštovaizdžio, botaniniai ir zoologiniai draustiniai. Didelė šių teritorijų dalis saugoma ir kaip "Natura 2000" teritorijos, įsteigtos pagal Europos Sąjungos paukščių bei buveinių direktyvas. ...