Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekologija>Paviršinių vandens telkinių tarša ir kokybė Lietuvoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Paviršinių vandens telkinių tarša ir kokybė Lietuvoje

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647484950515253
Aprašymas

Paviršinių vandens telkinių tarša ir kokybė Lietuvoje. Bendra paviršinių vandens telkinių charakteristika. Paviršinio vandens monitoringo sistema. Paviršinio vandens naudojimas ir tarša šalyje. Panevėžio regiono upių vandens kokybė 2003 – 2004 metais. Nevėžio upės vandens kokybės kitimo tendencijos 2003 – 2004 metais. Kitų regiono upių vandens kokybės kitimas. Laukupės upės vandens kokybės kitimo tendencijos 2003 – 2004 metais. Regiono paviršinių vandenų tarša. Paviršinių vandenų apsaugos kryptys šalyje ir Europos Sąjungoje (ES). Vandens apsaugos politika Europos Sąjungoje. Vandens apsaugos politika Lietuvoje. Teisinis paviršinių vandenų apsaugos reglamentavimas. Aplinkosaugos reikalavimai. Paviršinių vandens telkinių klasifikacija ir užterštumo normos. Išvados ir pasiūlymai.

Ištrauka

Vandens kokybė priklauso nuo teršalų, patenkančių į vandens telkinius, kiekio ir jų savybių bei pačių vandens telkinių ypatybių. Pagrindiniai vandens teršėjai yra komunalinis ūkis, pramonė ir žemės ūkis. Per pastarąjį dešimtmetį vandens suvartojimas sumažėjo beveik keturis kartus. Augant vandens išteklių kainoms ir pradėjus jo apskaitą, vandens suvartojimas komunaliniame sektoriuje nuolat mažėja. Dabar buitinėms reikmėms jo suvartojama apie 3,5 karto mažiau, palyginti su 1990 metais.Pramonės sektoriuje dėl transformacinio ūkio nuosmukio vandens suvartojimas sumažėjo dar labiau negu komunaliniame sektoriuje. Nors nuo 1997 m. stebimas tam tikras vandens suvartojimo pramonės reikmėms padidėjimas, dabar jo suvartojama 4,5 karto mažiau nei 1990 metais. Žemės ūkis Lietuvoje suvartoja palyginti nedaug vandens, tačiau būtent šiame sektoriuje sunaudojamo vandens kiekis per praėjusį dešimtmetį sumažėjo labiausiai – daugiau nei šešis kartus (atsisakyta žemės ūkio kultūrų laukų laistymo, sumažėjo didelių fermų ir t.t.).Nors sprendžiant vandens taršos mažinimo bei kokybiško vandens tiekimo problemas per pastarąjį dešimtmetį padaryta didelė pažanga, nuotėkų valymas bei geriamojo vandens kokybės gerinimas ir toliau lieka viena svarbiausių ir aktualiausių Lietuvos aplinkosaugos problemų. Vandens ištekliai 2003 m. vis dar buvo tvarkomi pagal administracinius, o ne pagal hidrologinius vienetus – upės baseinus, kaip reikalauja ES Bendroji vandens politikos direktyva. Vandens išteklių vartojimo ir apsaugos strategija turi tris pagrindines kryptis. Pirmoji, tarptautinė, yra susijusi su Baltijos jūros taršos mažinimu antroji, šalies, - su vidaus paviršinių ir požeminių vandenų taršos mažinimu, o trečioji – su tarptautinės taršos mažinimu į kitas ar iš kitų valstybių. Pagrindinės vandens išteklių vartojimo ir apsaugos strategijos nuostatos yra šios
• mažinti vandenų taršą buitinėmis ir gamybinėmis nuotėkomis, pavojingomis medžiagomis, taip pat iš žemės ūkio šaltinių
• mažinti jūros taršą
• gerinti geriariamojo vandens kokybę, rekreacijai naudojamų vandenų, taip pat vandens ekosistemų būklę
• racionaliai vartoti vandens energetinius išteklius
• siekti mažinti kaimyninių valstybių įtaką Lietuvos vandens ištekliams.

Atsižvelgiant į šias nuostatas, vienas reikšmingiausių pastarojo laikotarpio siekių yra sukurti integruotą upės baseino požiūriu vandens išteklių ir kokybės valdymo sistemą.
Medžiagą baigiamajam darbui surinkta technologinės, organizacinės ir ikidiplominės praktikų metu Panevėžio regioniniame aplinkos apsaugos departamente.
Darbe numatoma pademonstruoti sekančias veiklos sritis ir profesines kompetencijas:
1. Aplinkosauginės veiklos organizavimas ir vykdymas pagal veiklos pobūdį:
1.1. Mokėti rinkti, sisteminti ir vertinti informaciją;
1.2. Vykdyti aplinkos monitoringą.
2. Vadovavimas darbuotojams:
2.1.Gebėti suvokti darbuotojų vaidmenį įmonėje;
2.2. Mokėti bendrauti.
3. Skleisti ekologinesžinias:
3.1. Visuomenės ekologinis švietimas.
Darbe numatoma pademonstruoti sekančiasaplinkos priežiūros ir kontrolės specializacijos veiklos sritis ir profesines kompetencijas:
1. Ūkio subjektų veiklos, turinčios poveikį aplinkai ir gamtos ištekliams, kontrolė:
1.1. Kontroliuoti juridinių ir fizinių asmenų mokesčius už aplinkos teršimą ir valstybinius gamtos išteklius.
1.2.Vykdyti gamtos komponentų užterštumo valstybinę labaratorinę kontrolę.
2. Regiono gamtinės aplinkos ir kultūros paveldo objektų būklės priežiūra bei gerinimas:
2. 1. Analizuoti regiono aplinkos būklę ir imtis priemonių jai pagerinti;
2.2. Informuoti visuomenę apie aplinkos būklės pokyčių priežastis, dalyvauti aplinkosauginiame švietime.
Darbo tikslas – išanalizuoti Panevėžio regiono upių vandenų kokybę ir taršą, numatyti taršos mažinimo kryptis.
Darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti regiono upių vandens kokybės kitimą 2003 – 2004 metais.
2. Apžvelgti regiono upių vandens taršos potencialius šaltinius.
3. Apibendrinti upių vandenų taršos mažinimo galimybes regione.
Darbo metodika – Panevėžio regioninio aplinkos apsaugos departamento ataskaitų ir kitų informacijos šaltiniuose pateiktų duomenų apie regiono upių vandens kokybę analizė. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-08-25
DalykasEkologijos diplominis darbas
KategorijaEkologija
TipasDiplominiai darbai
Apimtis50 puslapių 
Literatūros šaltiniai11
Dydis1.19 MB
Autoriusede
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pavirsiniu vandens telkiniu tarsa ir kokybe Lietuvoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą