(831 darbai)
(7 puslapiai)
Ekosistemų sukcesija. Ozono sluoksnio problema Lietuvoje ir pasaulyje. Saugomos teritorijos: regioniniai parkai jūsų rajone (Raseinių rajonas). Draustiniai. Lapgirių botaninis draustinis. Jūkainių geomorfologinis draustinis Dubysos regioninis parkas. Blinstrubiškio miško biosferos poligonas. Biosferos poligono paskirtis ir veiklos reglamentavimas. Darbas iliustruotas paveikslėliais. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Ekologinė niša. Aplinkos veiksniai. Abiotiniai veiksniai. Biotiniai veiksniai. Antropogeniniai veiksniai. Organizmų reakcija į besikeičiančią aplinką. Bestuburių reikšmė ir nykimo priežastys. Ozono sluoksnio nykimo priežastys. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Ekologinė niša. Aplinkos veiksniai. Abiotiniai veiksniai. Biotiniai veiksniai. Antropogeniniai veiksniai. Organizmų reakcija į besikeičiančią aplinką. Bestuburių reikšmė ir nykimo priežastys. Ozono sluoksnio nykimo priežastys. Darbas iliustruotas paveikslėliais. Skaityti daugiau(16 puslapių)
Įvadas. Dabartinė Lietuvos vandens išteklių būklė. Bendroji vandens politikos direktyva: bendrieji principai. Vandens monitoringas. Paviršinio vandens monitoringas. Požeminio vandens monitoringas. Kompleksinis vandens monitoringas. Vandens kokybę nustatantys parametrai. Upių ekologinės būklės vertinimas. Ežerų ekologinės būklės vertinimas. Kuršių marių ekologinės būklės vertinimas. Baltijos jūros priekrantės vandenų ekologinės būklės vertinimas. Visuomenės vaidmuo rengiant Bendrosios vandens politikos direktyvos programą. Išvados. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Įvadas. Bioindikacijos samprata. Bioindikatoriai. Augalų indikatorinės rūšys. Gyvūnų indikatorinės rūšys. Mikroorganizmų indikatorinės rūšys. Bioindikkacijos raida. Bioindikacijos ryšiai su kitais mokslais. Išvados. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Įvadas. Bioįvairovė. Buveinės. Nykstančios rūšys ir jų nykimo priežastys. Bioįvairovės gelbėjimo priemonės. Svarbiausios šiuolaikinės miškų biologinės įvairovės apsaugos nuostatai. Lietuvoje saugomos teritorijos ir objektai. Saugomų teritorijų sistema. Rezervatai. Nacionaliniai parkai. Draustiniai. Regioniniai parkai, saugomi kraštovaizdžio objektai ir gamtos paminklai. Lietuvos Raudonoji knyga. Gamtotvarka - vienas bioįvairovės gausinimo įrankių. Bioįvairovės apsaugą reglamentuojantys įstatymai. Išvados. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Biokuras - iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Saulės energija. Vėjo energija. Vanduo. Geotermija. Biomasė. Biokuras Lietuvoje. Išvados. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Žeme, saugokis pramonės! Karjerai ir šachtos. Žemėtvarka ir miškų nykimas. Vanduo. Skaityti daugiau(14 puslapių)
Bendrieji gamtosaugos aspektai (Oras, "Šiltnamio efektas", "Rūgštūs lietūs"). Užteršto oro poveikis žmogaus sveikatai. Lietuvos vandenų būklė. Užteršto vandens poveikis žmogaus sveikatai. Chemizavimas. Biologinis teršimas. Užkrečiamųjų ligų sukėlėjai. Biologinis užkratas. Potencialūs bioterorizmo agentai (Bakterijos – Juodligė, Maras)(Virusai). Infekcinėmis ligomis galima užsikrėsti. Užkrečiamosios ligos. Kaip elgtis esant biologinei taršai. Skaityti daugiau(16 puslapių)
Įvadas. Teršalų klasifikacija. Biologinė aplinkos tarša. Pagrindinės užkrečiamos ligos. Maras. Cholera. Šiltinė. Trichineliozė. Laimo liga. Išvados. Skaityti daugiau(10 skaidrių)
PowerPoint pristatymas. Kertinės miško buveinės. Natura 2000 teritorijos. Pliaušio ežeras. Užpaliai. Jaciškės, Šventosios upė. Svirplinė. Milašiūnų miškas. Laumėnų miškas. Dukstyna, Vaizgeliškis. Vaisgeliškis. Skaityti daugiau(6 skaidrės)
PowerPoint pristatymas. Rūšys įtrauktos į Raudonąją knygą Jonavos rajone. Kertinės miško buveinės. Natura 2000 teritorijos. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Įvadas. Referate apžvelgti pagrindiniai nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai, reglamentuojantys biologinės įvairovės apsaugą. Biologinės įvairovės sąvoka ir svarba Biologinė įvairovė nyksta. Biologinės įvairovės išsaugojimo strategija Europos Sąjungoje (ES). Natura 2000. Kas yra cities? Biologinės įvairovės išsaugojimo strategija Lietuvoje. Lietuvos Respublikos (LR) įstatymai, susiję su nykstančių gyvūnų ir augalų rūšių apsauga. Išvados. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Įvadas. Pasaulio bioįvairovės apimtis. Biologinės įvairovės nykimo mastai. Pasaulio biologinės įvairovės nykimo priežastys. Biologinės įvairovės centrai. Biologinė įvairovė mažėja dėl planetos nuskurdinimo. Floros ir faunos nykimo skirtumai. Žmonių biologinė įvairovė. Žmonijos ir gamtos paradoksai. Skaityti daugiau(26 puslapiai)
Įvadas. Biologinės įvairovės samprata. Biologinės įvairovės praradimas. Lietuvos biologinės įvairovės apžvalga. Augmenijos įvairovė, jos kaita ir ypatumai. Augmenijos kaita. Augmenijos savitumai. Grybijos įvairovė, kaita ir ypatumai. Gyvūnijos įvairovė, kaita ir ypatumai. Gyvūnijos įvairovė. Gyvūnijos kaita. Gyvūnijos savitumai. Ekosistemos ir biotopai. Miško ekosistemos. Pelkių ekosistemos. Pievų ekosistemos. Smėlynų ekosistemos. Hidroekosistemos. Vertingiausiosios Lietuvos ekosistemos. Biologinių išteklių naudojimas. Medienos ištekliai. Medienos išteklių naudojimas. Šalutiniai miško produktai. Valgomųjų grybų ištekliai. Vaistinių augalų ištekliai. Miško uogų bei vaisių ištekliai. Medžiojamieji gyvūnai. Rekreaciniai miško ištekliai. Žuvų ir vėžių ištekliai. Rūšių ir bendrijų raudonoji knyga Rūšių raudonoji knyga. Apsaugos režimas. Gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų apsauga. Saugomos teritorijos Saugomų teritorijų paskirtis ir sistema. Gamtinis karkasas. Europos Sąjungos (ES) saugomų teritorijų tinklas Natura2000. Natura2000 Lietuvoje. Europos Sąjungos (ES) buveinių ir paukščių direktyvos. Europinės svarbos buveinės Lietuvoje. Jūros buveinės. Smėlio seklumos. Deltos. Lagūnos. Rifai. Pajūrio ir žemyninių smėlynų buveinės. Užuomazginės pustomos kopos. Pajūrio smėlynų tyruliai. Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės. Gėlųjų vandenų buveinės. Ežerai su menturdumblių bendrijomis. Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis. Upių sraunumos su kurklių bendrijomis. Viržynų ir krūmynų buveinės. Pievų buveinės. Pelkių buveinės. Atodangų ir olų buveinės. Miškų buveinės. Ex-situ apsauga Botaninės kolekcijos. Zoologinės kolekcijos. Gyvūnų introdukcija ir reintrodukcija. Kertinės miško buveinės. Potenciali kertinė miško buveinė. Kertinių miško buveinių klasifikacija Pagrindiniai kertinių miško buveinių tipai. Bioįvairovės išsaugojimo strategija Bioįvairovės išsaugojimo Lietuvoje tikslai. Geosisteminio lygmens (in-situ) tikslai. Ekosisteminio lygmens (in-situ) tikslai. Rūšinio lygmens (in-situ) tikslai. Genetinio (vidurūšinio) lygmens (in-situ) tikslai. Genetinio (vidurūšinio) ir organizacinio lygmens (ex-situ) tikslai. Biologinės įvairovės išsaugojimo principai. Bendrieji biologinės įvairovės apsaugos principai Generacijų lygybės. Ekologinės lygybės. Valstybės pareigos. Specialieji biologinės įvairovės išsaugojimo principai. Bioįvairovės išsaugojimas miškų ir žemės ūkyje. Miškų biologinės įvairovės išsaugojimo nuostatos. Miškų biologinės įvairovės rodikliai. Svarbiausių miškotvarkos priemonių sistema miško masyvo lygyje. Priemonės, rekomenduojamos didinant miškingumą kraštovaizdyje ir atkuriant miškus. Priemonės, naudotinos vykdant melioraciją. Specialios priemonės biologinei įvairovei palaikyti ir didinti. Žemės ūkio biologinės įvairovės išsaugojimo nuostatos. Bendrosios biologinės įvairovės išsaugojimo žemės ūkyje nuostatos. Augalininkystės sektoriuje reikėtų laikytis šių nuostatų. Gyvulininkystės sektoriui turėtų būti būdingi šie požymiai. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Pušynai ir mišrūs miškai su pušimis. Kiti lapuočių miškai. Tinkamiausios tvarkymo priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Šlapieji miškai. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Šlapieji eglynai ir mišrūs miškai su eglėmis. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Pelkiniai pušynai ir beržynai. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Šlapieji plačialapių miškai. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Kertinės miško buveinės, susijusios su kraštovaizdžio elementais. Vandens telkinių pakrančių šlaitai. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Ežero arba šlapynės šlaitas. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Upelio šlaitas. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Lėkšti vandens telkinių krantai (užliejami miškai). Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Upės salpa. Kitos vandens veikiamos kertinės miško buveinės. Išdžiūsiančio vandens telkinio krantas. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Karbonatingos žemapelkės arba drėgnos pievos pakrašty.Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Bebravietė. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Nedidelės salos ir pusiasaliai vandens telkiniuose bei šlapžemėse. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Statūs šlaitai. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Kertinės miško buveinės, susijusios su pažaidomis ir miško sukcesija. Gaisravietės. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Medžiais apaugusios naudojamos arba apleistos pievos ir ganyklos. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Seniai užžėlusi medžiais apaugusi pieva arba ganykla. Medžiai milžinai. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Senas parkas. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Miško sala dirbamuose laukuose. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Veikimo principas, biotvenkinių projektavimo pagrindai, pirmos biotvenkinio sekcijos įrengimas, biotvenkinio antros ir trečios sekcijų įrengimas, nuotekų parengtinis valymas, teritorijos reikmė, sklypo parinkimas, vietovės topografiniai veiksniai, biotvenkinių statyba, eksploatavimas, valymo efektyvumas, biotvenkinių privalumai, biotvenkinių trūkumai. Skaityti daugiau(18 skaidrių)
PowerPoint pristatymas. Oro sudėtis. Energetikos poveikis aplinkai. Energetikos sektorius. Suodžių susidarymas. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys išmetamų teršalų kontrolę Lietuvoje. Bendrosios klimato kaitos konvencija. Europos Sąjungos oro apsaugos politika. Oro valymo filtrai. Filtrų klasės. Filtras labiausiai skvarbioms dalelėms. Elektrostatinis oro valymas. Elektrostatiniai filtrai. Oro valymo įrengimai, valantys šlapiuoju metodu. Privalumai. Neigiamos ypatybės. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Mikroorganizmų ekologija. Vandens mikroflora. Biologinis nutekamųjų vandenų valymas. Nutekamųjų vandenų valymas biofiltrais. Nutekamųjų vandenų valymas aerotankuose. Vandenų valymas gamtinėmis sąlygomis. Biologinis valymas anaerobiniais įrenginiais. Nutekamųjų vandenų valymas. Išvados. Skaityti daugiau(13 puslapių)
Įvadas. Biologiniai valymo principai. Nutekamųjų vandenų valymas biofiltruose. Nutekamųjų vandenų valymas aerotankuose. Nutekamųjų vandenų valymas biologiniuose tvenkiniuose, laistymo ir filtracijos laukuose. Biologinis valymas anaerobiniuose įrenginiuose. Nutekamųjų vandenų valymo proceso pavyzdys. Išvados. Skaityti daugiau(31 puslapis)
Įvadas. Oras: gyvybės šaltinis. Blogo oro kokybės sukėlėjai. Blogo oro kokybės poveikis. Biologinio oro valymo metodo esmė ir jų vertinimas. Aplinkos veiksnių įtaka oro valymo procesui. Bioįkrovų charakteristika ir jų panaudojimas. Biologinio oro valymo įrenginių klasifikacija, jų ypatumai, taikymas ir moksliniai tyrimai. Biologinio oro valymo įrenginio, taika suaktyvintąją pušų žievių įkrova. Filtro įkrovos biologinis aktyvumas. Filtro įkrovos porėtumas ir sorbcija. Biologinio oro valymo įrenginio su aktyviojo dumblo įkrova. Aktyviojo dumblo biooksidacinės savybės. Oro valymo įrenginiai, valantys šlapiuoju būdu. Biofiltrai su stacionariąja įkrova. Išvados. Priedai (2). PowerPoint pristatymas. Oro sudėtis. Oro valymo filtrai. Orui naudojamus biologinio valymo įrenginius galima klasifikuoti į tris pagrindines klases. Biologinio oro valymo metodas pasižymi. Biologiniai oro valymo įrenginiai taikomi tokiuose pramonės šakose išsiskiriantiems teršalams pašalinti. Skaityti daugiau
