Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekologija>Miškingumo pagrindimas kraštovaizdžio ir aplinkos apsaugos požiūriu
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Miškingumo pagrindimas kraštovaizdžio ir aplinkos apsaugos požiūriu

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Įvadas. Atmosferos oro sudėtis ir miškas. Miško įtaka kritulių kiekiui. Miško įtaka aplinkiniams laukams. Miško įtaka nuotėkio reguliavimui. Miško įtaka paviršinio nuotėkio sumažinimui. Miško įtaka upių nuotėkiui. Paupių miškai ir jų apsauginis vaidmuo. Miško paklotės vandens imlumas. Žolinės augalijos vandens imlumas. Paupių miškų dirvožemių įtaka paviršinio nuotėkio vandens išvalymui. Išvados.

Ištrauka

Miškas – gamtos turtas, kuriuo žmonija naudojasi visais istorijos laikotarpiais – nuo jos ištakų iki šiandienos. Šių laikų urbanizuotoje visuomenėje miškas yra plataus ir įvairaus domėjimosi ir naudojimo objektas, patiriantis didelį antropogeninį poveikį, ir kad tas poveikis nebūtų pražūtingas reikia jį tinkamai kontroliuoti.
Miškai – ne vien tik medienos šaltinis, jų reikšmė neapsiriboja ir ekonomiškai lengvai įvertinamų gėrybių – įvairių medžių, taip pat ne medžio produktų pateikimu (uogų, grybų, vaistažolių ir kt.) – pateikimu vartoti. Miškai turi didelę įtaką aplinkai, kuri sunkiai įvertinama pinigais, tačiau labai svarbi kraštui ir jo žmonėms. Pirmiausia tai susiję su tuo, kad miškai stabilizuoja biosferoje vykstančius negatyvius pakitimus, tai ekologinė miškų funkcija. Ji gali būti skirstoma į vandens apsaugos ir reguliavimo, dirvos apsaugos, laukų apsaugos, kelių apsaugos, oro apsaugos bei klimato reguliavimo ir t.t. Svarbi miškų socialinė, kaip žmonių poilsio vietos, sveikatingumo šaltinio, įvairių civilizacijos sukurtų įrenginių bei objektų saugotojo, reikšmė.
Miškų kiekis, jų išsidėstymas teritorijoje bei atskiruose reljefo elementuose turi įtakos teritorijos hidrologinėms sąlygoms, vietovės vandens balansui, nuotėkio rėžimui, potvynio dydžiui, žemiausiam vasaros ir vidutiniam metiniam vandens lygiui upėse, vandens užterštumui, vertikaliajai bei horizontaliajai dirvų erozijai, defliacijos procesams, oro užterštumui, deguonies bei anglies dioksido kiekiui ore, miško užimamos teritorijos ir aplinkinių laukų mikroklimatui, netgi kai kuriems makroklimato rodikliams, pavyzdžiui, kritulių kiekiui bei pasiskirstymui ir panašiai. Ypač padidėjo miško aplinkosauginė reikšmė sumažėjus miškų plotams, vykstant urbanizacijai, plėtojantis pramonei ir transportui, augant miestams, intensyvinant ir chemizuojant žemės ūkį.
Miško ekologinė funkcija gana plati ir įvairialypė, tačiau tik anglies dioksido surišimo, oro valymo, deguonies gausinimo funkcijos yra visuotinės. Daugelio kitų veiksnių atveju miško poveikis ir reikšmė priklauso nuo krašto geografinės padėties, klimato sąlygų, nuo paties miško bendrijų sudėties ir struktūros. Tie patys miško poveikio elementai skirtingomis sąlygomis gali turėti skirtingą pobūdį ir reikšmę.
Daugiau kreipsiu dėmesį ne į visuotines miško funkcijas, kurios jau ir taip yra gerai ir plačiai žinomos, bet daugiau akcentuosiu ekologines miško savybes, funkcijas Lietuvoje.

Miškai palaiko CO2 balansą atmosferoje, absorbuoja CO2 ir išskiria O2. Didėjant CO2 koncentracijai intensyvėja fotosintezė, pagaminama daugiau biomasės, bet labai didelė CO2 koncentracija mažina kvėpavimo intensyvumą ir kitus gyvybinius procesus.
Miškas savo ruožtu yra atmosferos oro valytojas, atmosferos "plaučiai", jeigu teršalų kiekis neperžengia miško egzistencijai pavojingos ribos. Augalai sugeria ore esančias kenksmingas dujas ir savo organizme paverčia jas nekenksmingais junginiais. Medžiai savo dideliu lapijos plotu, lėtina oro srautus, tarsi filtrai surenka iš oro aerozolius ir dulkes. Miške medžių lapai bei spygliai sulaiko iki 50 % radioaktyvių junginių ir apsaugo aplinkines teritorijas nuo užterštumo. Medžiai, augantys kelių apsauginiuose želdiniuose, absorbuoja anglies monoksidą, sukaupia sunkiuosius metalus. Svarbus želdinių vaidmuo šalia pramonės centrų, miestų, gyvenviečių, nes teikia švarų jonizuotą orą, ir išvalo užterštąjį. Taigi miškas, net ir igyvendinant radikalias taršos mažinimo priemones pramonėje, yra ir ateityje išliks svarbi oro apsaugos priemonė. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-03-26
DalykasEkologijos referatas
KategorijaEkologija
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai10
Dydis36.43 KB
AutoriusGENUTE
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasM. Jankauskaitė
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasGamtos mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Miskingumo pagrindimas krastovaizdzio ir aplinkos apsaugos poziuriu [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • M. Jankauskaitė
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą