Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekologija>Oro tarša Lietuvoje (5)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Oro tarša Lietuvoje (5)

  
 
 
123456789
Aprašymas

Įvadas. Oras ir tarša. Oro taršos priežastys ir šaltiniai. Oro taršos poveikis aplinkai. Oro tarša Lietuvos miestuose. Išvados.

Ištrauka

Oro užterštumas mūsų pasaulyje yra viena iš didžiausių problemų. Dėl šios problemos keičiasi biologinė įvairovė, kenčia žmonių sveikata, mažėja žemės ūkio produktyvumas. Žemės taršos klausimus reikėtų spresti globaliu mastu. Iki 20 amžiaus pabaigos šiuo klausimu nebuvo domimasi, kol aplinkos tarša nepasiekė labai didelio lygio. 1968 metais buvo įsteigtas Romos klubas, kuris ėmėsi priemonių pataisyti padarytą žalą gamtai.
Per pastaruosius keletą dešimtmečių oro užterštumas visame pasaulyje labai išaugo. Tą užterštumą, kaip žinoma, įtakojo technikos vystimasis ir įvairūs kiti faktoriai, tokie kaip gamyklų naudojami chemikalai, įvairios neekologiškos elektrinės, didelis automobilių pagausėjimas ir t.t. Dabar jau pasaulyje yra labai daug įsteigtų organizacijų, besirūpinančių žemės ekologija. . Žinoma, kad Lietuvoje taip pat. Lietuvos aplinkos apsaugos problemos - tai paviršinių ir požeminių vandenų, oro bei dirvožemio tarša, pavojingų atliekų susidarymas. Tai ir kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės mažėjimas, neracionalus gamtinių išteklių naudojimas. Kai kurios iš šių problemų yra sunkiau sprendžiamos, kitos - lengviau.

Oras - tai ne tik dujų mišinys, bet ir jame pakibusios kietos ir skystos dalelės, vadinamos aerozoliais. Iš įvairių taršos šaltinių į orą patekusios cheminės medžiagos (tai paprastai vadinama emisija) išsisklaido, dalis jų transformuojasi į kitas medžiagas ar junginius ir oro masių pernešamos tolyn nuo šaltinio. Vykstant atmosferos valymosi procesams (išplaunant teršalus krituliams arba jiems sausai nusėdant), teršiančios medžiagos priklausomai nuo jų cheminių ir fizinių savybių bei meteorologinių sąlygų įvairiu greičiu, taigi ir įvairiu atstumu nuo taršos šaltinio (nuo keliasdešimties metrų iki tūkstančių kilometrų), nusėda ant sausumos ar vandens paviršiaus. Paprastai skiriamas dvejopas užteršto oro poveikis gyvajai gamtai ar žmogui: - tiesioginis , arba pirminis užteršto oro poveikis per asimiliacijos aparatą, kvėpavimo takus, odą ir pan.; - netiesioginis , arba antrinis poveikis, kuris daugiausia pasireiškia užterštiems atmosferos krituliams teršiant (ir visų pirma rūgštinant) dirvožemį bei vandenį. Daugelis didžiausių pastarųjų dešimtmečių ekologinių problemų, pradedant lokaliniais "pramoninio smogo" ir baigiant regioniniais bei globaliniais "rūgščių lietų", "šiltnamio efekto" ir "ozono skylių" reiškiniais, kilo dėl oro užterštumo. Grynas, švarus oras - tai dujų ir įvairiausių dalelyčių mišinys. Žemės atmosferoje daugiausia yra azoto dujų - 78%. Be azoto ore yra deguonies (21%), Anglies dioksido (0.04%), argono ir kitų cheminių elementų. Tarp dalelių, kurios dažnai padaro orą matomą, nuspalvina dangų ir debesis, yra mažyčių vandens lašelių (iš jų susidaro rūkana, rūkas ir žemutiniai debesys) bei ledo kristalų (sudarančių aukštutinius debesis). Iš jūrų į orą patenka druskos kristalėlių, o iš sausumos - dulkių, kuriose rasime smiltelių, augalų žiedadulkių ir sporų bei daugybę kitokių medžiagų. Šios dujos ir jų priemaišos augalams ir gyvūnams dažniausiai nekenksmingos; žmogus irgi prie jų prisitaiko. Tačiau ore atsiranda ir kenksmingų bet kokiai gyvybei priemaišų - tai oro tarša, daugiausia atsiradusi žmogaus dėka. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-05-12
DalykasEkologijos referatas
KategorijaEkologija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai9
Dydis14.27 KB
Autoriusmunyyyte
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasIrena Januškaitienė
Švietimo institucijaVytauto Didžiojo Universitetas
FakultetasGamtos mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Oro tarsa Lietuvoje (5) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Vytauto Didžiojo Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Irena Januškaitienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą